Vilniečiai sako pavargę savo mieste kalbėti rusiškai, tačiau Ruginienė įspėja: taip galima didinti atskirtį

Savivaldybė atsisako rusų kalbos raštu

Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas atsisakyti rusų kalbos viešajame aptarnavime tapo viena daugiausiai diskusijų sukėlusių pastarojo meto iniciatyvų. Kol miesto valdžia tikina, kad taip stiprinamas valstybinės kalbos vaidmuo ir skatinama užsieniečių integracija, kritikai perspėja apie galimas pasekmes tiems, kurie lietuviškai vis dar nekalba.

Diskusija jau persikėlė ir į politinį lygmenį – dėl sprendimo abejonių reiškia tiek Vyriausybės nariai, tiek dalis visuomenės, keliantys klausimą, ar kalbos politika netaps kliūtimi gauti svarbiausias viešąsias paslaugas [1].

Vilniaus savivaldybė nuo šiol nebepriima gyventojų prašymų ir skundų, pateiktų rusų kalba. Šios kalbos nebeliko ir savivaldybės interneto svetainėje bei klientų aptarnavimo sistemoje. Tiesa, kitomis ne Europos Sąjungos kalbomis informacija vis dar galės būti suteikiama žodžiu, jei konkrečiu metu dirbantis darbuotojas mokės tą kalbą.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžia, kad tai nėra spontaniškas sprendimas, o nuoseklios savivaldybės politikos dalis. Anot jo, pokyčiai turėtų paskatinti Lietuvoje gyvenančius užsieniečius aktyviau mokytis lietuvių kalbos, o ilgesnį laiką šalyje gyvenantys žmonės turėtų gebėti susikalbėti valstybine kalba.

Vis dėlto gyventojų nuomonės išsiskiria. Vieni mano, kad viešajame sektoriuje pirmiausia turi būti vartojama lietuvių kalba, kiti įsitikinę, jog tam tikrose situacijose, ypač kalbant apie sveikatos priežiūrą ar socialines paslaugas, būtina užtikrinti galimybę žmonėms susikalbėti jiems suprantama kalba.

Ministrai ragina nepamiršti jautriausių visuomenės grupių

Savivaldybės sprendimas sulaukė kritikos ir Vyriausybėje. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia palaikanti valstybinės kalbos vartojimą, tačiau abejoja, ar tokios priemonės padeda telkti visuomenę [2].

„Rusų kalbos mokėjimo-nemokėjimo diskusija yra labai keista“, – antradienį Žinių radijui sakė ministrė.

Anot jos, svarstant tokius sprendimus reikėtų nepamiršti ne tik kalbos politikos, bet ir pagarbos žmonėms.

„Man atrodo, čia dar susiję ir su tokia pagarba. Ar mes vystome atskirtį ir, žinot, rūšiuojame žmones į gerus ar blogus, su mumis ar ne su mumis. Tai man toks požiūris nelabai patinka“, – teigė I. Ruginienė.

Ministrė atkreipia dėmesį, kad dalis vyresnio amžiaus žmonių visą gyvenimą bendravo rusų kalba, todėl tikėtis, jog jie greitai prisitaikys prie naujų taisyklių, nėra paprasta. Jos nuomone, svarbu ieškoti pusiausvyros tarp valstybinės kalbos stiprinimo ir pagarbos skirtingoms visuomenės grupėms.

Panašios pozicijos laikosi ir ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Jo teigimu, prieš priimant tokius sprendimus reikėjo įvertinti, kaip jie paveiks skirtingas žmonių grupes. Premjeras pabrėžia, kad situacija skiriasi priklausomai nuo to, ar kalbama apie ilgamečius Lietuvos gyventojus, ar nuo karo Ukrainoje ar Baltarusijos režimo pasitraukusius žmones.

Jis taip pat kelia klausimą, ar savivaldybės sprendimas pirmiausia yra praktinis, ar labiau politinis ir simbolinis.

Kalbos barjeras vis dar juntamas kasdienėse situacijose

Diskusijos dėl kalbos ypač aktualios sveikatos priežiūros įstaigose. Pavyzdžiui, Šeškinės poliklinikoje oficiali informacija pateikiama lietuvių ir anglų kalbomis, tačiau pacientai gali būti registruojami pas gydytojus, galinčius konsultuoti ir rusiškai. Jei tokio specialisto tuo metu nėra, pacientui tenka pačiam pasirūpinti vertėju.

Tuo metu Valstybinė kalbos inspekcija ir toliau fiksuoja nemažai valstybinės kalbos vartojimo pažeidimų. Dažniausiai jie nustatomi tarp pavėžėjų, grožio paslaugų specialistų ir viešojo maitinimo sektoriaus darbuotojų. Šiemet inspekcija jau sulaukė daugiau kaip 200 skundų, tačiau, jos vertinimu, net ir numatytos baudos ne visada paskatina darbuotojus išmokti lietuvių kalbą.

Kartu su ribojimais – didesnės galimybės mokytis lietuviškai

Savivaldybė pabrėžia, kad kalbos politika neapsiriboja vien ribojimais. Siekiant padėti užsieniečiams integruotis, šiemet papildomai skirta 300 tūkst. eurų nemokamiems lietuvių kalbos kursams ir nuotoliniams mokymams. Rudenį įvairiose sostinės vietose pradės veikti kalbos klubai, kuriuose žmonės galės praktiškai lavinti kalbos įgūdžius, o iki metų pabaigos planuojama pristatyti ir savarankiško mokymosi platformą.

Tuo metu kitos valstybės institucijos, tarp jų Valstybinė mokesčių inspekcija ir „Sodra“, kol kas neskuba atsisakyti aptarnavimo rusų kalba. Jos argumentuoja, kad dėl išaugusio atvykėlių iš Ukrainos ir kitų šalių skaičiaus rusakalbių klientų poreikis išlieka didelis.

Pasak institucijų atstovų, tokie pokyčiai turėtų būti priimami nacionaliniu lygmeniu, todėl kol kas esamos tvarkos keisti neplanuojama. Savivaldybė savo ruožtu laikosi pozicijos, kad lietuvių kalbos stiprinimas ir platesnės galimybės jos mokytis yra neatsiejamos to paties sprendimo dalys.