Vilniečiai sunerimę: sostinėje brangsta parkavimas

Parkavimo kainos: Vilnius sparčiai vejasi pasaulio didmiesčius

Gyvenimas mieste turi savo pliusų ir minusų, tačiau dažnas miestietis prie pastarųjų tikriausiai priskirtų intensyvų eismą ir beveik nuolatinį parkingo trūkumą. Ne ką mažesnė problema gali būti ir minimo parkingo kaina.

Kai kuriose pasaulio vietose, už parkavimo vietą gali prireikti suploti milžiniškus pinigus. Dažniausiai –didžiuosiuose ir brangiausiuose pasaulio miestuose, kur nekilnojamojo turto kainos ir gyventojų tankumas yra itin dideli.

Pavyzdžiui, Niujorko Manhatano rajone, nuolatinės automobilių stovėjimo vietos gali kainuoti nuo 500 000 iki 1 milijono JAV dolerių. Valandos parkingas atsieina nuo 5,50 iki 7 dolerių [1]. Šios kainos atspindi ne tik didelę paklausą, bet ir ribotą pasiūlą bei aukštas nekilnojamojo turto, bendro pragyvenimo lygio kainas.

Tačiau galbūt neįtikima, bet Lietuvos sostinė taip pat sparčiai vejasi pasaulinius megapolius, sparčiai didindama parkavimo kainas.

Neseniai Vilniaus miesto savivaldybės tarybai buvo pristatytas rinkliavos už automobilių stovėjimą mieste įkainių didinimo planas [2].

Sostinės valdžia siūlo didinti parkavimo mokestį visose zonose: mėlynojoje zonoje – nuo 2,5 euro iki 4 eurų už valandą, raudonojoje – nuo 1,5 iki 2,5 euro, geltonojoje – nuo 0,60 iki 1 euro, žaliojoje – nuo 0,30 iki 0,50 euro už valandą.

Kitą miesto teritoriją, kuri nepatenka į šias parkavimo zonas, savivaldybė siūlo apibrėžti kaip baltąją zoną. Parkavimas baltojoje zonoje būtų apmokestinamas valandiniu 0,20 euro įkainiu.

Miesto valdžios atstovai teigia, kad didinti kainas už parkavimą reikia dėl to, kad būtų efektyviau reguliuojami eismo srautai, skatinamos alternatyvios judėjimo priemonės, o piko metu,stovinčių automobilių kiekis neviršytų 85 proc. stovėjimo vietų užimtumo atskirose teritorijose. Vis dėlto, toje pačioje Vilniaus miesto taryboje teigiama, kad parkavimo kainos jokios įtakos eismo sratams ir parkingų apkrovimui neturi.

Parkingo pabrangimas planuojamas, bet naudos jis neatneš

Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis, neseniai vykusiame Ekonomikos komiteto posėdyje išaiškėjo, kad šiuo metu planuojamas parkingo pabrangimas iš esmės neturi jokios realios prasmės. Apie tai jis prabilo savo feisbuko paskyroje.

„Pasižiūrėkite į pateiktą statistiką! Čia duomenys apie 13-16 val stovėjimo vietų užimtumą. Mėlynojoje zonoje tuo metu net 48 % vietas užima GYVENTOJŲ AUTOMOBILIAI! Raudonojoje zonoje gyventojų automobilių 62%! Geltonojoje 50%! Čia statistika dienos metu, kai šiaip darbe dauguma žmonių turi būti. Vakare tikėtina gyventojų automobilių dar padaugėja!“, – pastebi sostinės savivaldybės tarybos narys [3].

A. Nemunaitis kvestionuoja, ko gi siekiama branginant parkingą, jeigu didžioji dalis pagrindinėse zonose paliktų automobilių priklauso čia pat gyvenantiems asmenims.

„Absoliučią daugumą vietų užima gyventojų automobiliai ir elektromobiliai. Vieniems neskaudės net padvigubinant metinių leidimų kainą, kitiems niekas nesikeis. Apgailėtina, kad yra siūlomi sprendimai skirti tik pasipinigauti iš vilniečių ir Vilniaus svečių“, – teigia jis.

O jei to būtų negana, savivaldybės taryboje plėtojama ir dar viena nauja idėja: įvedus vadinamąją „baltąją“ parkavimo zoną daugiabučių kiemuose, automobilių statymas būtų apmokestinamas ir jose. Tie, kas yra pasirinkę elektromobilius, taip pat būtų paveikti: kai tik elektromobilių procentas mieste pasieks 3 %, jų parkavimas taip pat bus apmokestinamas.

„Pasirinktas bukas metodas priversti žmones atsisakyti automobilio, nes jiems tai gal bus tiesiog per brangu. Tai gal tuomet trigubint reikėjo kainas ir tiek, bent jau garantuotas poveikis būtų. Iš įdomesnių dalykų dar yra tas, kad dabar jau ir miegamuosiuose rajonuose, jei 50% daugiabučio gyventojų pritars, aikštelė prie namų taps mokama. Sveikinu visus, kuriems ši valdžia ir jos sprendimai priimtini“, – anksčiau šią situaciją kritikavo tarybos narys A. Nemunaitis.

Miesto centrai ir senamiesčiai gali tapti vaiduokliais

Jei to būtų negana, jau netrukus Vilniuje, kaip ir Kaune, bus nustatyta mažos taršos zona. Vilniuje miesto centre vasaros ir rudens metu vyko ir dar tebevyksta Bandomųjų miestų (angl. „Pilot Cities“) projekto aplinkos vertinimo matavimai, eismo srautų analizė. Jos metu gauta informacija padės planuoti būsimus eismo organizavimo pakeitimus. Rezultatus preliminariai planuojama turėti metų pabaigoje.

Dar 2023 m. Lietuvoje pradėtas įgyvendinti įstatymas, pagal kurį reikalaujama dalyje šalies savivaldybių įvesti mažos taršos zonas. Štai, Kaune nuo rugpjūčio 1 d. už kiekvieną pravažiavimą Sumažintos taršos zonoje (STZ) jau tenka sumokėti 2 eurus. Papildomai kainuoja ne pats įvažiavimas, bet pravažiavimas tranzitu. Atvykstantiems asmeniniais reikalais, į STZ mokestį įskaičiuota pirmoji valanda už automobilio parkavimą.

Vis dėlto, laikinojoje sostinėje tai jau kelia problemų: papildomai apmokestintas senamiestis iš šurmuliuojančio netruko tapti vaiduokliu. Kauno senamiestis akivaizdžiai ištuštėjo, o tai bene labiausiai pastebi restoranų, kavinių ir barų savininkai – dalis jų atvirai kalba apie neišvengiamą bankrotą.

Pavyzdžiui, šalyje gerai žinomo restoranų tinklo „Jurgis ir Drakonas“ bendrasavininkės Beata Nicholson ir Odeta Bložienė neseniai paskelbė, kad uždaro Kaune, senamiestyje įsikūrusią piceriją. Ilgalaikių verslo projektų žlugimų yra ir daugiau.

Per paskutinius mėnesius laikinosios sostinės senamiestyje užsidarė ir daugiau restoranų bei barų: restoranas „Juoda druska“, barai „Pale Ale“, „rePUBlic No.3“, baras „Shamrock“, rugsėjo pabaigoje Vilniaus gatvėje duris užvėrė ir ilgai veikęs, populiarus restoranas „Pas Stanley“.