Vilnietė pagyrė Aleknavičienės sprendimą: jei premijai „ne“, tai ir pinigams „ne“

Vilnietė: piktinamasi be reikalo, sprendimas – pagaliau aiškus

Į „77“ redakciją kreipėsi Vilniuje gyvenanti moteris, kuri teigia atidžiai stebinti pastarosiomis dienomis kilusias diskusijas dėl kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės sprendimų, susijusių su Nacionalinių kultūros ir meno premijų tvarka. Anot jos, viešojoje erdvėje matomaa kritika ir ironija ją nuoširdžiai stebina.

„Skaitau komentarus ir galvoju – ar žmonės tikrai suprato, apie ką čia kalbama?“ – sako vilnietė. Jos teigimu, ministrės siūlomi pokyčiai nėra nei drakoniški, nei nukreipti prieš kūrėjus.

„Man atrodo, kad sprendimas yra tiesiog elementariai tvarkingas. Jei žmogus demonstratyviai atsisako valstybės įvertinimo, tai tegul atsisako jo iki galo, o ne tik tos dalies, kuri matoma kameroms“, – sako moteris.

Pasak jos, ilgą laiką buvo toleruojama keista praktika, kai viešai skelbiama apie „atsisakymą“, tačiau realybėje tai dažnai reikšdavo tik nedalyvavimą ceremonijoje. „O pinigai? Pasirodo, jie vis tiek lieka“, – priduria ji.

„Jei drąsūs – tegu neima ir pinigų“

Vilnietė atvirai sako, kad ją erzina demonstratyvūs gestai, kurie, jos manymu, labiau primena simbolinį šou nei realią poziciją.

„Kiek mes matėme tų garsiai atsisakančiųjų? Ir kiek kartų vėliau paaiškėdavo, kad atsisakyta ne pačios premijos, o tik medalio ar rankos, iš kurios ji įteikiama“, – svarsto moteris.

Anot jos, būtent čia ministrės siūloma tvarka ir yra teisinga. „Jei jau sakai „ne“ – sakyk „ne“ viskam. Jei nenori, kad tave apdovanotų valstybė, tai kodėl nori valstybės pinigų?“ – klausia ji.

Moteris pabrėžia, kad tai nėra kerštas ar spaudimas kūrėjams. „Tai paprastas sąžiningumas. Arba priimi valstybės įvertinimą, arba jo atsisakai. Be išlygų“, – teigia ji.

Premija – ne asmeninis reikalas, o visuomenės pinigai

Gyventojos nuomone, diskusijose per dažnai pamirštama, kad Nacionalinė kultūros ir meno premija nėra privatus reikalas tarp valstybės ir kūrėjo.

„Tai visuomenės pinigai. Mūsų visų. Todėl visuomenei turi būti aišku, kas vyksta – ar žmogus priima premiją, ar ją atmeta“, – sako ji.

Pasak moters, Vaidos Aleknavičienės pozicija šiuo klausimu yra ne tik logiška, bet ir pavėluotai reikalinga.

„Keista, kad iki šiol to nebuvo. Kad reikėjo tiek metų, jog kažkas pasakytų: užtenka dviprasmybių“, – teigia ji.

Moteris apibendrina paprastai: „Jei medaliui – ne, tai ir premijai – ne. O jei nori pinigų, tada nereikia apsimetinėti didvyriu.“