Vilnietis nerimauja: kaip elgtis, jei laiptinėje įsikūrė benamis?

Vilnietis susidūrė su benamiu laiptinėje ir suabejojo, kaip elgtis būtų teisinga

Naujamiestyje gyvenantis vilnietis socialiniuose tinkluose pasidalijo situacija, su kuria, atšalus orams, vis dažniau susiduria daugiabučių gyventojai. Vėlų vakarą A. Vivulskio gatvėje jis pastebėjo vyrą be nuolatinės gyvenamosios vietos, kuris, pasak įrašo autoriaus, bandė įsikurti šiltoje namo laiptinėje.

Iš pradžių nepažįstamasis buvo pastebėtas kieme – apžiūrinėjo automobilius ir laiptinės duris, elgėsi įtartinai, kalbėjo nerišliai. Autorius teigia, kad vyras bendravo angliškai, tačiau, jo manymu, nebuvo iš anglakalbės šalies. Pagrasinus iškviesti policiją, asmuo kuriam laikui pasišalino.

Tačiau netrukus situacija pasikartojo. Vėl įsižiebė šviesa kieme, laiptinėje pasigirdo garsai, o netrukus trečiame aukšte gyvenantis vilnietis išgirdo krapštymąsi prie savo buto durų. Atidaręs duris, jis pamatė, kad nepažįstamasis jau buvo įsitaisęs nakvynei.

„Nebuvau labai mandagus – nesididžiuoju tuo“, – rašė jis feisbuko grupėje, pripažindamas, kad situacija jį supykdė. Pasak jo, vyras tvirtino, jog „privačių namų nėra“, o laiptinė esą gali būti naudojama. Galiausiai nepageidaujamas svečias buvo išprašytas iš laiptinės.

Įrašo autorius atvirai pripažino, kad nežinojo, kaip tokioje situacijoje elgtis tinkamai. Viena vertus, žmogus kėlė nesaugumo ir nešvaros grėsmę, kita vertus – kilo klausimas, ar nereikėjo pasiūlyti kreiptis į nakvynės namus ar socialines tarnybas. [1]

Šis pasidalijimas sukėlė aštrią diskusiją. Vieni komentatoriai ragino griežtai ginti savo namų ribas ir kviesti policiją, kiti siūlė daugiau „žmogiškumo“, o dalis pabrėžė, kad socialinė problema neturi būti sprendžiama daugiabučių gyventojų sąskaita.

Tarnybos pabrėžia: saugumas ir tvarka – pirmoje vietoje

Panašios situacijos nėra pavienės. Kaip nurodo daugiabučių administravimo bendrovių atstovai, kiekvienas laipsnis šalčio didina tikimybę, kad benamiai ieškos pastogės būtent laiptinėse. „Tai metai iš metų besitęsianti problema“, – pripažįsta būsto administravimo specialistai.

„Mano būsto“ atstovas Paulius Ugianskis pabrėžia, kad benamiai dažniausiai nėra agresyvūs ar linkę į kriminalinius veiksmus. Tačiau praktika rodo kitą problemą – nešvarą, atliekamus gamtinius reikalus, šiukšles, kartais net čiužinius ar improvizuotas nakvynės vietas. Visa tai tampa daugiabučio gyventojų problema, nes valymas ir dezinfekcija atliekami už bendras lėšas. [2]

Pasak specialistų, gyventojams nereikėtų bandyti situacijos spręsti savarankiškai ar konfliktuoti. Jei asmuo elgiasi neadekvačiai, kelia grėsmę arba atsisako išeiti, rekomenduojama kviesti policiją arba informuoti namo administratorių.

„Policija tokiais atvejais nėra kviečiama todėl, kad žmogus yra nusikaltėlis. Ji taip pat atsakinga ir už socialiai pažeidžiamų asmenų saugumą“, – aiškina specialistai. Dažniausiai tokiais atvejais asmenys nukreipiami į nakvynės namus ar kitas pagalbos institucijas.

Kaip elgtis gyventojams: praktiniai patarimai

Specialistai ir tarnybos išskiria kelias aiškias taisykles, kurios padeda išvengti panašių situacijų arba jas spręsti be konflikto.

Pirmiausia – fizinė namo apsauga. Laiptinės durys turi būti su patikima spyna ar telefonspyne, kurios kodas nėra viešai žinomas. Nerekomenduojama rašyti kodų prie durų ar aklai atidarinėti jas nepažįstamiems.

Antra – kaimynų budrumas ir bendruomeniškumas. Jei pastebimas svetimas asmuo laiptinėje, apie tai verta informuoti namo administratorių ar tarnybas, o ne bandyti „išspręsti“ problemą vieniems.

Trečia – vengti tiesioginio konflikto. Mandagus paprašymas išeiti kartais suveikia, tačiau jei situacija eskaluojasi, geriau neeksperimentuoti ir kreiptis į institucijas.

Galiausiai, svarbu suprasti ribą tarp empatijos ir atsakomybės. Socialinės problemos sprendžiamos per tam skirtas tarnybas – nakvynės namus, savivaldybės socialinius darbuotojus, policiją. Daugiabučio laiptinė nėra nei viešbutis, nei socialinių paslaugų erdvė.

Vilniečio istorija parodė tai, apie ką dažnai kalbama tyliai: noras elgtis „žmogiškai“ neturi reikšti savo ir kaimynų saugumo bei gyvenamosios aplinkos aukojimo. Tokiose situacijose teisingas sprendimas dažniausiai yra ne emocinis, o institucinis.