Vilnietis pasipiktinęs: partrenkus stirną negavo išmokos už sugadintą apdraustą automobilį

Su stirna kelyje susidūręs vairuotojas liko be išmokos: „Jaučiuosi apgautas“

Vilnietis Tomas (vardas pakeistas) kreipėsi į 77.lt, negalėdamas patikėti tuo, kas nutiko: važiuodamas miškinga kelio atkarpa, jis netyčia partrenkė stirną, o jo automobilis patyrė didelę žalą. Nors Tomas buvo apsidraudęs Kasko draudimu, draudimo bendrovė atsisakė padengti nuostolius, motyvuodama tuo, kad kelyje stovėjo įspėjamasis ženklas „Laukiniai gyvūnai“. Vyras jaučiasi apgautas ir dalijasi savo istorija, o mes aiškinamės, kokios taisyklės galioja tokiais atvejais ir ką daryti netyčia partrenkus gyvūną.

Tomas pasakoja, kad incidentas įvyko jau vėlesniu paros metu, jam važiuojant miškingoje vietovėje:

„Buvo jau gal po 20 val., temo. Važiavau gan atsargiai, apie 60 km/val. greičiu. Staiga iš krūmų iššoko stirna – net nespėjau sureaguoti, tik stabdžiau, kiek galėjau“, – prisimena jis.

Susidūrimas buvo neišvengiamas: stirna atsitrenkė į automobilio priekį, buvo stipriai sužeista, o Tomo „Volkswagen Passat“ patyrė rimtą žalą – sulankstytas variklio dangtis, sudaužytas priekinis stiklas, pažeisti žibintai. Remonto sąmata siekė apie 3 tūkst. eurų.

„Mano automobilis apdraustas Kasko draudimu, tad buvau tikras, kad draudimas padengs žalą. Juk tokios situacijos – ne mano kaltė, tai gamta tiesiogine ta žodžio prasme iššoko man po ratais“, – sako Tomas.

Tačiau draudimo bendrovė po įvykio tyrimo atsisakė kompensuoti nuostolius. Priežastis – kelyje stovėjo ženklas „Laukiniai gyvūnai“, o tai, anot draudikų, reiškia, kad vairuotojas turėjo būti ypač atsargus ir pasiruošęs tokiam įvykiui.

„Jaučiuosi apgautas. Koks tada draudimo tikslas, jei tokiais atvejais jis nieko nepadengia? Juk ne specialiai važiavau į tą stirną!“ – piktinasi vilnietis.

Tomas priduria, kad po įvykio jis elgėsi atsakingai: sustojo šalikelėje, pastatė avarinį ženklą, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pranešė apie incidentą. Atvykę Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai užfiksavo, kad stirna buvo sunkiai sužeista, todėl ją teko užmigdyti. Tačiau net ir tai, anot Tomo, nepakeitė draudimo bendrovės sprendimo.

Kada automobilio draudimas atlygina žalą, o kada – ne?

Tomą ištikusios situacijos atvejis atskleidžia, kad susidūrimas su gyvūnu ir draudimo išmokos – sudėtingas klausimas, priklausantis nuo kelių veiksnių: draudimo poliso tipo, įvykio aplinkybių ir Kelių eismo taisyklių (KET) laikymosi.

Kasko draudimas – savanoriškas draudimas, skirtas padengti žalą jūsų automobiliui, įskaitant susidūrimus su laukiniais gyvūnais. Paprastai, jei turite Kasko, draudimas atlygina žalą, padarytą automobiliui partrenkus gyvūną. Tačiau, kaip parodė Tomo atvejis, yra išimčių. Draudimo bendrovės gali atsisakyti kompensuoti nuostolius, jei [1]:

• Kelyje stovėjo įspėjamasis ženklas „Laukiniai gyvūnai“, o vairuotojas, draudikų vertinimu, nebuvo pakankamai atsargus – pavyzdžiui, važiavo per greitai ar nesumažino greičio matydamas ženklą.
• Draudimo polise yra numatyta išimtis, kad susidūrimai su gyvūnais tam tikromis sąlygomis (pvz., sezoniškumo laikotarpiais ar konkrečiose kelių atkarpose) nėra dengiami.
• Vairuotojas nesilaikė KET, pavyzdžiui, važiavo neleistinu greičiu ar neįvertino situacijos.

Ekspertai pabrėžia, kad Kasko draudimas dažniausiai apima tokias situacijas, tačiau poliso sąlygos gali skirtis, todėl būtina atidžiai perskaityti sutartį.

KET numato, kad vairuotojas atsakingas už susidūrimų su gyvūnais prevenciją, tačiau jei gyvūnas staiga išbėga į kelią ten, kur jo buvimas nėra tikėtinas (pvz., nepažymėtoje zonoje), tai gali būti laikoma force majeure situacija. Tokiu atveju Kasko draudimas dažniausiai kompensuoja žalą. Tačiau Tomo atveju ženklas „Laukiniai gyvūnai“ panaikino šią galimybę – draudikai laikosi pozicijos, kad vairuotojas turėjo numatyti riziką.

Jei vairuotojas nėra įsigijęs Kasko draudimo ir turi tik privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą (TPVCA), žala jo automobiliui irgi nebus padengta, nes šis draudimas skirtas atlyginti nuostolius tretiesiems asmenims. Pavyzdžiui, jei žiūrėsime Tomo atvejį, tai TPVCA būtų padengęs ne jo patirtą žalą, o kito automobilio, jei Tomas po susidūrimo su stirna dar būtų atsitrenkęs į kitą eismo dalyvį. O Tomo automobilio remonto išlaidos liktų jo paties atsakomybėje.

Ką daryti partrenkus gyvūną?

Susidūrimas su gyvūnu – stresą kelianti situacija, tačiau svarbu elgtis atsakingai, kad būtų užtikrintas tiek jūsų, tiek kitų eismo dalyvių saugumas, taip pat palengvintas draudimo procesas. Štai žingsniai, kuriuos rekomenduoja ekspertai:

• Sustokite ir išlikite ramūs: Saugiai sustabdykite automobilį šalikelėje, įjunkite avarinę šviesą ir pastatykite avarinį ženklą, kad įspėtumėte kitus vairuotojus. Jokiu būdu nesiartinkite prie partrenkto gyvūno – sužeistas gyvūnas gali būti pavojingas.
• Praneškite institucijoms: Skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir praneškite apie įvykį. Informacija bus perduota AAD, kurie nuspręs, ar kviesti medžiotojų būrelį, ar gyvūnų globos specialistus. Laukinis gyvūnas laikomas valstybės turtu, todėl be leidimo paimti nugaišusį gyvūną ar jo dalis draudžiama.
• Užfiksuokite įvykį: Jei įmanoma, nufotografuokite įvykio vietą, automobilio žalą ir gyvūną – tai gali būti naudinga draudimo bendrovei vertinant situaciją.
• Kreipkitės į draudimą: Informuokite savo draudimo bendrovę apie įvykį kuo greičiau, pateikite visus reikiamus dokumentus, įskaitant policijos ar AAD protokolą.

BTA Transporto draudimo žalų skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius pataria [2]:

„Susidūrus su laukiniu gyvūnu ir pranešus apie tai bendruoju pagalbos telefonu 112, itin svarbu pasirūpinti savo saugumu, kad neįvyktų dar vienas eismo įvykis. Reikia saugiai sustoti šalikelėje, pasirūpinti savo bei keleivių saugumu, jokiais būdais nesiartinti prie partrenkto gyvūno, įspėti kitus eismo dalyvius pastatant avarinį ženklą, informuojantį apie kliūtį kelyje.“

AAD duomenimis, gegužė yra absoliutus lyderis pagal susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičių. Per pastaruosius trejus metus šį mėnesį kasmet užfiksuota per 1 tūkst. pranešimų, o 2024 m. jų skaičius pasiekė net 1,3 tūkst.

„Gegužę laukiniai gyvūnai tampa aktyvesni – prasidėjus rujos laikotarpiui, jų migracija per kelius suintensyvėja“, – teigia AAD atstovai.

Pasak A. Gasparavičiaus, pavasarį ir rudenį susidūrimų padaugėja 15–20 %, o realus incidentų skaičius gali būti dar didesnis, nes draudikams žinomi tik Kasko apsidraudusių vairuotojų atvejai.

Kaip apsisaugoti nuo susidūrimų su laukiniais gyvūnais kelyje?

Policijos ir AAD atstovai rekomenduoja vairuotojams būti ypač budriems, ypač gegužę, kai gyvūnų migracija pasiekia piką. Štai keletas patarimų, kurie gali sumažinti susidūrimų tikimybę:

• Saugus greitis: Važiuokite leistinu greičiu, ypač miškingose, neaptvertose kelių atkarpose, temstant ar esant blogam matomumui. „Pamačius stirną ar šerną kelyje, svarbu išlikti budriam – šie gyvūnai dažnai migruoja būriais“, – pabrėžia A. Gasparavičius.
• Ultragarsiniai švilpukai: Naudokite ultragarsinius švilpukus, montuojamus ant automobilio. Jie skleidžia žmogui negirdimą garsą, tačiau gyvūnai jį girdi net 400 metrų atstumu. Šios priemonės efektyvios važiuojant ne mažesniu nei 50 km/val. greičiu.
• Dėmesingumas: Atkreipkite dėmesį į kelio ženklus „Laukiniai gyvūnai“ – jie įspėja apie padidintą riziką. Sumažinkite greitį ir būkite pasiruošę staigiam gyvūno pasirodymui.