Vilniuje – daugiau rusų kalbos nei lietuvių? Kasčiūnas siūlo keisti taisykles užsieniečiams

Kasčiūnas: jei nori gyventi Lietuvoje – išmok kalbą

Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas ketina inicijuoti įstatymo pataisą, kuri įpareigotų užsieniečius išmokti lietuvių kalbą, jei šie nori pratęsti savo laikiną leidimą gyventi šalyje. Politikas teigia, kad tokia tvarka skatintų pagarbą valstybei ir stiprintų integraciją. Šiuo metu tokio reikalavimo nėra, tad siūlymas būtų reikšmingas pokytis migracijos politikoje.

Šis žingsnis – dalis platesnės konservatorių krypties dėl valstybinės kalbos stiprinimo. Nors dar pernai Seimas priėmė sprendimą, kad nuo 2026 m. visos viešosios paslaugos turi būti teikiamos lietuvių kalba, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dabar siūlo šį terminą nukelti. Kasčiūnas tam griežtai nepritaria ir žada priešintis bet kokiam „taisyklių liberalizavimui“ [1].

Diskusijas dėl kalbos paskatino ir visuomenės reakcijos į rusų kalbos gausą viešajame Vilniaus gyvenime. Tuo pat metu Valstybinė kalbos inspekcija jau yra nustačiusi, kad nuo kitų metų pradžios tiesiogiai su klientais dirbantys laikinąją apsaugą gavę užsieniečiai turės mokėti lietuviškai. Tačiau šį sprendimą Vyriausybė vis atidėlioja – siūloma terminą pratęsti iki 4 metų, nors iš pradžių jis buvo numatytas 3 metams.

Gyventojai neslepia įniršio: savo šalyje nebegalima susikalbėti gimtąja kalba

Į tokius L. Kasčiūno siūlymus sureagavę gyventojai džiūgavo, teigdami, kad tokių iniciatyvų reikėję jau gerokai seniau. Tačiau dalis svarstė, kodėl pokyčių link judėti norima pradėti ne nuo šios Seimo sesijos, mat tą daryti reikėję jau vakar.

„Tiesog gėda kai atvažiuoji į Lietuva ir negali su paslaugų teikėjais susikalbėti lietuviškai. Pavažiuokite dažniau su Boltu ir matysite, kiek nekalba lietuviškai. Bet nemažai jų kalba rusiškai ir angliškai. Vienas pasakė: „bet čia visi kalba rusiškai“. Kad moka anglų kalbą, tai turistams padės, bet, kad lietuviškai nei žodžio, tai gėda. Ir jie nebūna ką tik atvykę. Dauguma čia 3-5 metus.“ – svarstė kita internautė.

Tuo tarpu kitas komentatorius tvirtino, esą lietuvių kalbos išmokimo terminas jau yra prailgintas ir ne ketveriems metams, o tol, kol Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai turės apsaugos statusą, arba kitaip – kol tęsis karas.

„Ar čia dar Lietuva?“: Vilniečiai piktinasi – aptarnaujantis personalas lietuviškai nekalba, o inspekcija beda pirštu į kursus

Parduotuvėje, grožio salone ar net pas gydytoją – ne vienas vilnietis pasijunta tarsi ne Lietuvoje, kai aptarnaujantis personalas kalba tik rusiškai. Vis garsiau skambančios gyventojų pastabos dėl kalbos barjero sostinėje pasiekė ir Valstybinę lietuvių kalbos inspekciją. Jos vadovo pavaduotojas Donatas Smalinskas tiesiai sako: „Pavargome visi nuo rusų kalbos girdėjimo.“

Anot jo, problema ypač ryški paslaugų sektoriuje, kur dirbantieji pagal individualios veiklos pažymas iki šiol galėjo aptarnauti klientus nemokėdami nė žodžio lietuviškai. Tačiau tai keisis – nuo ateinančių metų pradžios visi tokie darbuotojai privalės mokėti bent A1 lygio lietuvių kalbą. „Kalba nėra prabanga, tai – socialinis tiltas“, – sako Smalinskas ir atmeta pasiteisinimus, esą ukrainiečiai neturėjo galimybių mokytis. Jo duomenimis, 9 iš 11 tūkst. ukrainiečių jau baigė kalbos kursus.

Visgi Vyriausybė kol kas neskuba – ukrainiečiams su laikina apsauga kalbos reikalavimas kol kas atidėtas dar pusmečiui. Kultūros ministras Šarūnas Birutis siūlo žiūrėti į situaciją žmogiškai ir ragina bendruomenes aktyviau padėti: „Padėk kaimynui išmokti kalbą.“ Tačiau internete gyventojų kantrybė senka – jie piktinasi, kad savo šalyje tampa svetimi. „50 metų atgal. Klaipėdoje vien rusų kalba. Kur mes atsidūrėm?“ – teiraujasi jie.