Vilniuje mažėja mokytojų stygius: trūkstamų lietuvių kalbos pedagogų – perpus mažiau

Mokytojų trūkumas Vilniuje mažėja

Vilniaus mokyklos rugsėjį pasitinka kiek ramiau – sostinėje sumažėjo tiek pedagogų, tiek švietimo pagalbos specialistų trūkumas. Savivaldybės vertinimu, po ankstesniais metais išaugusio specialistų poreikio situacija šiemet tapo stabilesnė.

„35 proc. mokyklų atsakė, kad trūksta pedagogų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kai pernai apie tokį trūkumą kalbėjo beveik pusė – 49 procentai“, – teigė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas [1].

Kasmet prieš mokslo metų pradžią atliekamą apklausą šiemet užpildė beveik visos 214 savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų. Duomenys rodo, kad ypač sumažėjo lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų poreikis.

Lietuvių kalbos pedagogų trūkumas per metus sumažėjo nuo 20 iki 9, o matematikos mokytojų – nuo 15 iki 7.

Savivaldybė dalį šio pokyčio sieja su pedagogų pritraukimo programomis, studijų finansavimu ir platforma „Mokau Vilniuje“. Per pirmuosius jos veiklos mėnesius mokykloms pavyko rasti daugiau nei 50 pedagogų bei švietimo pagalbos specialistų.

Mokinių daugėja, tačiau išlieka ateities iššūkių

Šiais mokslo metais Vilniaus savivaldybės mokyklose turėtų mokytis daugiau vaikų nei pernai. Priėmimas į sostinės mokyklas, pasak vicemero, vyko sklandžiai, o bendras mokinių skaičius ir toliau auga.

„Iš viso gavome 27 tūkst. 590 prašymų. Pagal duomenis, mes matome, kad Vilniaus miesto savivaldybės mokyklose šiais mokslo metais mokysis apie 72 tūkst. 600 moksleivių. Kai praėjusiais mokslo metais buvo 71 tūkst. 508“, – kalbėjo vicemeras.

Nors bendras mokinių skaičius didėja, pirmokų mažėja. Tai rodo, kad ir sostinė susiduria su bendromis šalies demografinėmis tendencijomis.

Kitas ilgalaikis iššūkis – mokytojų amžius. Jauni pedagogai sostinės mokyklose sudaro 7,5 proc. visų mokytojų, o pensinio amžiaus – 12,3 procento. Savivaldybė prognozuoja, kad artimiausiais metais didžiausias poreikis gali išlikti matematikos, gamtos mokslų, užsienio kalbų, istorijos ir menų srityse.

Pokyčių bus ir kalbų mokyme. Nuo rugsėjo 262 iš trečiųjų šalių atvykę pradinių klasių mokiniai bus ugdomi lietuviškai, o aštuoniose rusakalbėse sostinės mokyklose atsiras klasės, kuriose mokymas taip pat vyks lietuvių kalba.

Tuo metu rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą besirenkančių mokinių skaičius per kelerius metus sumažėjo nuo maždaug 16 tūkst. iki beveik 7 tūkstančių. Vis daugiau mokinių renkasi ispanų, vokiečių ir prancūzų kalbas.

Mokyklų laukia rekonstrukcijos ir naujos statybos

Dideli pokyčiai numatyti ir Vilniaus švietimo infrastruktūroje. Per artimiausius penkerius metus savivaldybė planuoja rekonstruoti daugiau nei dešimt esamų mokyklų.

Šiais mokslo metais darbai vyks Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, Šeškinės ir „Vyturio“ pradinėse mokyklose bei Fabijoniškių gimnazijoje.

Kol pastatai bus atnaujinami, dalis mokinių laikinai persikels į ugdymui pritaikytas „Simbiocity“ biurų patalpas prie Ozo parko. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad rekonstrukcijos kuo mažiau trikdytų įprastą ugdymo procesą.

Be rekonstrukcijų, per artimiausius kelerius metus sostinėje ketinama pastatyti keturias naujas mokyklas ir penkis darželius.

Atskira infrastruktūra ruošiama ir į Lietuvą atvykstančių Vokietijos brigados karių šeimoms. Ateities gatvėje planuojamos laikinos patalpos karių vaikams, o iki maždaug 2030 metų numatoma pastatyti nuolatinę mokyklą su darželiu.

Permainų bus ir savivaldybės administracijoje – nuo spalio 1 dienos veiklą pradės naujas Švietimo ir jaunimo departamentas.