Vilniuje statoma gimnazija kelia klausimų: už 23,4 mln. eurų būtų galima pastatyti didesnę?

Už statomos Jeruzalės gimnazijos kainą galima pastatyti didesnę mokyklą

Kam mokyklą statyti taupant gyventojų pinigus, jei galima tą daryti „už brangiau“ talpinant dar mažiau mokinių? Tokį klausimą uždavęs Vilniaus savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis surado, kad dar didesnė mokykla, talpinanti per tūkstantį moksleivių kaimyninėje Varšuvoje ir Liubline buvo pastatyta už mažesnę kainą.

„Šiandien Vilniaus meras pranešė džiugią žinią urbi et orbi („Miestui ir pasauliui“). Jeruzalėje bus nauja gimnazija! Puiku, išties puiku, kad ji ten atsiras. Šiaurinė miesto dalis neturi kur vaikus leisti po 8 klasių. Visa Verkų seniūnija labai laukia gimnazijos!“ – savo feisbuko paskyroje rašė A. Nemunaitis [1].

Tačiau jis išreiškė abejones dėl šio projekto dydžio ir kainos. Pasak Nemunaičio, nors naujoji gimnazija tikrai reikalinga šiaurinėje miesto dalyje, ji bus skirta tik 480 mokinių, ir tai kelia klausimą apie jos talpumą.

Lygindamas su kitais projektais, jis pažymi, kad, pavyzdžiui, Pilaitės gimnazija, kurios statyba vyko prieš kelis metus, šiuo metu talpina daugiau nei 1 000 mokinių. Ir, nors nauja gimnazija bus reikalinga, Nemunaitis klausia, kodėl ji turi kainuoti 23,4 mln. eurų, kai už mažesnę kainą kitose šalyse, tokiose kaip Lenkija, buvo pastatytos didesnės mokyklos, skirtos netgi didesniam mokinių skaičiui.

„Mačiau vizualus naujos mokyklos. Tikrai gražu. Bet mums reikia ne grožio, o tiesiog naujų talpių mokyklų arčiau namų. ir būtų gerai, kad nekainuotų dvigubai brangiau nei turėtų!“ – pridūrė politikas.

Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės pateiktu kainų palyginimu, Pilaitės gimnazija, esanti Tolminkiemio g., kainavusi 17 mln. eurų, o joje įrengtose 36-ose klasėse mokosi 1 061 mokiniai. Tuo tarpu Jeruzalės gimnazija atsieisianti net 23,4 mln. eurus ir 16-oje klasių talpins 480 moksleivių.

Vilniaus progimnazijoje – šokas tėvams: vos po 11 dienų buvo išformuota klasė

O štai vos prasidėjus naujiems mokslo metams, sostinės švietimo sistemoje kilo netikėta krizė, kai vos po 11 dienų nuo mokslo metų pradžios buvo išformuota 5E klasė S. Daukanto progimnazijoje. Šis sprendimas buvo priimtas dėl to, kad klasėje buvo per mažai mokinių – tik 25–26, kai pagal švietimo taisykles klasėje turėtų būti bent 30.

Savivaldybė teigė, kad tokiu būdu siekta atitikti finansavimo reikalavimus, tačiau tėvams ir mokiniams ši žinia buvo pateikta staiga ir chaotiškai, be aiškių oficialių paaiškinimų.

Dėl šio sprendimo mokiniai buvo paskirstyti į kitas paralelines klases, tačiau tėvai liko nesupratę, kodėl tokie pokyčiai buvo atlikti, ir reikalaudami teisinio pagrindo šiam žingsniui. Kritikos sulaukė ir švietimo institucijų komunikacija, nes sprendimai buvo priimami dažniausiai žodžiu ar telefonu, o tėvams nebuvo pateikta oficialių dokumentų.

Vilniaus taryba atima patalpas iš jaunimo mokyklos: vaikams su elgesio problemomis gresia likimas „gatvėje“

Tuo tarpu rugpjūčio pabaigoje Vilniaus savivaldybės taryba priėmė sprendimą atimti dalį patalpų iš Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos, kuri specializuojasi dirbant su paaugliais, turinčiais elgesio, priklausomybės ar socialinių problemų.

Šis sprendimas sukėlė didelį susirūpinimą tiek tėvų, tiek švietimo ekspertų tarpe, kadangi ši mokykla išsiskiria savo požiūriu į mokinius, kuriems reikia ne tik ugdymo, bet ir specialios aplinkos, kad galėtų prisitaikyti ir įveikti iššūkius.

Taryba motyvavo savo sprendimą poreikiu atlaisvinti patalpas „Atgajos“ specialiajai mokyklai, tačiau dalis politikų ir mokyklos bendruomenės atstovų priekaištavo, kad tai gali turėti rimtų pasekmių pažeidžiamoms grupėms.

Pats A. Nemunaitis šį sprendimą vertino kaip „skaudų pralaimėjimą“, nes jis palieka be tinkamų sąlygų vaikus, kurie turi mažai galimybių apsiginti ir prisitaikyti kitose švietimo įstaigose.