Vilnius prisijungė prie miestų, kurie Naujuosius pasitiks be fejerverkų

Fejerverkai žalingi ne tik aplinkai, bet ir pačiam žmogui

Antrus metus iš eilės Vilnius imasi iniciatyvos ir jungiasi prie didžiųjų pasaulio miestų, kurie dėl pavojaus gamtai bei žmogui Naujųjų metų naktį atsisako fejerverkų. Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad grandiozinių fejerverkų šaudymo žala – akivaizdi, o ypatingai dėl didžiulio griausmo kenčia naminiai augintiniai bei paukščiai, kurie pabaidyti lengvai savo buveinės tamsoje nebesuras.

Tačiau linksmintis ir švęsti galima ir be šventinių fejerverkų, mat Vilnius tą naktį žadą ne ką prastesnę alternatyvą – 3D instaliaciją ant Katedros varpinės, kuri švies nuo gruodžio 31 dienos vakaro iki pat sausio 1-osios ryto. Taip bus apsisaugoma ir nuo fejerverkų sukeltų sužeidimų, kurie kasmet gerokai apkartina dalies žmonių šventes. Taip pat ir gyvūnams nebus sukeliamas bereikalingas stresas.

Vis dėlto, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė taip pat nebeišduoti leidimų renginiams, kuriuose planuojami grandioziniai fejerverkai, o vilniečiai taip pat skatinami atsisakyti „pyškinimo“. Taip pat nuskambėjo ir raginimas gyventojams nesibūriuoti Katedros aikštėje.

Nurodoma, kad dar prieš dešimtmetį atlikti mokslininkų tyrimai parodė, jog fejerverkai padidina mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką net 125 proc., o žiemos metu – net 175 proc [1].

Anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Irenos Taraškevičienės, iššovus fejerverkus, prasideda kenksmingas procesas [1]:

Jų sudėtyje esančios medžiagos užsiliepsnoja, susidaro specifinio kvapo dūmų debesis, kurio sudėtyje priklausomai nuo fejerverkų rūšies gali būti aliuminio, bario, vario, stroncio, stibio, švino, magnio, kalio, SO2, azoto oksidų, benzeno, tolueno, etilbenzeno, ksileno, kitų lakiųjų aromatinių junginių, chloridų.

Dalis Lenkijos miestų Naujųjų išvakarėse mieliau rengia lazerių šou

Fejerverkų atsisakymo Naujųjų išvakarėse akciją prieš aštuonerius metus pradėjo Krokuva, kuri tapo pirmuoju didžiuoju miestu, atsisakiusiu fejerverkų ir juos pakeitusiu lazerių šou.

2019 m. prie tokios iniciatyvos prisijungė ir dar keli Lenkijos miestai, o prie jų prisidėjo ir vienas didžiausių statybinių prekių parduotuvių tinklas OBI, paraginęs neprekiauti fejerverkais būtent prieš šią šventę. Taigi, prie šios akcijos prisijungė ir Ščecinas, Vroclavas, Gdanskas, Sopotas, Malborkas ir Tarnuvas [2].

Po kelių metų prie akcijos prisijungė ir Varšuva, o štai Zakopanėje buvo nuspręsta uždrausti viešuosiuose renginiuose fejerverkus visus metus. Zakopanės kalnų kurorto tarybos nariai argumentavo, kad fejerverkai ne tik kelia stresą gyvūnams, bet ir teršia orą bei kelią pavojų garsiajai miesto architektūrai.

Dėl žalos gyvūnams Lenkijoje siūloma uždrausti petardas

Dar šių metų vasarą didžiausia Lenkijos opozicinė grupė pasiūlė įstatymą, kuriuo būtų uždrausta naudoti daugelį fejerverkų bei petardų siekiant apsaugoti naminius gyvūnus. Teisės akto projekte, kurį pasiūlė centristinė Pilietinė koalicija (KO), nurodoma, kad fejerverkų žala šunims, katėms bei žmonėms yra akivaizdi [3].

Petardų leidžiami garsai naminiams gyvūnams sukelia stresą ir kenkia jautresniems žmonėms. Šaudomi netoli miškų, jie taip pat gali išgąsdinti laukinius gyvūnus, jiems sukelti kančias ar netgi kainuoti gyvybę. Mat fejerverkai dažnai prabudina ir žiemos miegu miegančius gyvūnus, o tai esą turi rimtų pasekmių jų išlikimui žiemą.

Kaip kenksmingos bei žalingos nurodomos ir tos fejerverkų rūšys (F1 ir F2), kurios dažnai naudojamos pavienių asmenų bei nedideliuose pasirodymuose. Tačiau vis dar išliktų galimybė naudoti nepavojingus pirotechnikos prietaisus kaip antai blizgučius, priskiriamus F1 kategorijai, nurodo „Notes from Poland“.