Vilnius stato milijoninę žaliojo vandenilio gamyklą: Europa jau traukia stabdį

Vilniuje statoma pirmoji žaliojo vandenilio gamykla Lietuvoje

Vilnius pradeda vieną ambicingiausių energetikos projektų sostinės istorijoje – mieste statoma pirmoji Lietuvoje žaliojo vandenilio gamykla, kuri ateityje turėtų aprūpinti viešąjį transportą alternatyviu kuru.

Projektas pristatomas kaip svarbus žingsnis mažinant taršą ir pereinant prie klimatui neutralesnių technologijų. Tačiau tuo pat metu dalis Europos miestų, dar neseniai aktyviai investavusių į vandenilinius autobusus, jau mažina arba stabdo tokius projektus dėl didelių kaštų ir techninių problemų [1].

Todėl vis dažniau keliami klausimai, ar vandenilis miesto transporte iš tiesų taps ilgalaikiu sprendimu, ar kai kuriais atvejais tai gali būti ekonomiškai sudėtinga technologija.

Vilniaus savivaldybė ir bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ oficialiai paskelbė apie žaliojo vandenilio gamyklos statybas Vilniaus antrosios termofikacinės elektrinės teritorijoje. Projektą įgyvendina „MT Group“, o jo vertė siekia apie 10 mln. eurų.

Pagal viešai skelbiamą informaciją, pagamintas vandenilis ateityje būtų naudojamas sostinės viešajam transportui. Miestas planuoja eksploatuoti 16 vandeniliu varomų autobusų. Projektas dalinai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Vilniaus savivaldybė teigia, kad projektas prisidės prie anglies dioksido emisijų mažinimo ir padės plėtoti alternatyvaus kuro infrastruktūrą Lietuvoje. Taip pat nurodoma, kad vandenilio gamybai bus naudojama elektra iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Sostinės meras Valdas Benkunskas projekto pristatymo metu teigė, kad Vilnius siekia tapti vienu iš regiono centrų, vystančių vandenilio technologijas [2].

Vis dėlto diskusijos dėl tokių technologijų efektyvumo Europoje neslopsta.

Dalis Europos miestų mažina investicijas į vandenilinius autobusus

Vienas garsiausių pastarųjų metų pavyzdžių – Monpeljė miestas Prancūzijoje. 2022 metais miesto valdžia nusprendė atsisakyti planų įsigyti 51 vandenilinį autobusą ir vietoje jų rinktis elektrinius autobusus.

Monpeljė meras Michaël Delafosse tuomet viešai kritikavo projekto ekonominį pagrįstumą. Prancūzijos žiniasklaidoje buvo cituojamas jo teiginys:

„Vandeniliniai autobusai yra šešis kartus brangesni už elektrinius autobusus“ – rašoma jame.

Miesto valdžia aiškino, kad viena pagrindinių priežasčių atsisakyti projekto buvo didelės infrastruktūros ir eksploatacijos išlaidos [3].

Panašų sprendimą šiemet paskelbė ir Škotijoje esantis Aberdyno miestas. Miesto savivaldybė pranešė planuojanti parduoti savo vandenilinių autobusų parką bei pereiti prie baterinių elektrinių autobusų [4].

Transporto sektoriaus leidiniuose ir vietos žiniasklaidoje buvo nurodoma, kad projektą apsunkino kuro tiekimo problemos, neveikusios pildymo stotys bei techniniai gedimai [5].

Kai kurie autobusai buvo laikinai sustabdyti, nes mieste neveikė abi vandenilio pildymo stotys [6].

Energetikos ekspertai sutaria dėl vieno – vandenilio technologija vis dar brangi

Diskusijos dėl vandenilio naudojimo transporte vyksta ne tik tarp politikų, bet ir tarp energetikos ekspertų. Viena dažniausiai minimų problemų – santykinai mažesnis energetinis efektyvumas lyginant su bateriniais elektriniais autobusais.

Elektriniai autobusai energiją naudoja tiesiogiai iš baterijų, o vandenilio grandinėje atsiranda papildomi etapai:

• Elektrolizė,
• Dujų suspaudimas,
• Transportavimas,
• Kuro elemento veikimas.

Kiekviename etape dalis energijos prarandama. Dėl šios priežasties nemaža dalis ekspertų baterinius elektrinius autobusus laiko efektyvesniu sprendimu miestų viešajam transportui.

Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) ir Europos vandenilio rinkos apžvalgose taip pat pažymima, kad žaliojo vandenilio gamyba šiuo metu išlieka brangesnė nei tradicinio arba iš gamtinių dujų gaminamo vandenilio [7].

Tačiau kartu pabrėžiama, kad Europos Sąjunga ir toliau investuoja į vandenilio technologijas, nes jos laikomos viena iš priemonių mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro sunkiojo transporto, pramonės ir logistikos sektoriuose.

Vilnius parengė planą vandeniliu varomų autobusų parkui

Tuo tarpu sostinė kovo pradžioje jau parengė planą įsigyti vandeniliu varomus autobusus – Vilnius paskelbė konkursą 16-ai tokių transporto priemonių. Šis projektas siejamas su sostinėje baigiama statyti žaliojo vandenilio gamykla, kuri turėtų pradėti veikti jau šių metų vasarą. Maždaug 10 mln. eurų vertės gamykla statoma Vilniaus antrosios termofikacinės elektrinės teritorijoje, o joje pagamintas vandenilis bus naudojamas miesto viešajam transportui.

Pirmieji vandeniliu varomi autobusai sostinės gatvėse galėtų pasirodyti jau lapkritį, o kol vyksta pirkimai, svarstoma galimybė transporto priemones laikinai nuomotis.

Per metus čia planuojama pagaminti iki 3,45 mln. kubinių metrų kuro, kuris specialiuose konteineriuose bus transportuojamas į Justiniškėse esantį autobusų parką.

Ten planuojama įrengti ir vandenilio pildymo stotelę. Didžiąją projekto dalį finansuoja Europos Sąjunga, skyrusi daugiau nei 5,6 mln. eurų paramos. Savivaldybė tikisi, kad šis projektas taps svarbiu žingsniu mažinant transporto taršą ir stiprinant tvaresnę miesto energetikos sistemą.