Vilnius žada perspjauti net Kiniją? „Teltonika“ vis dėlto bus

Vilnius meta iššūkį Kinijai: „Teltonika“ atidaro naują gamyklų technologijų parką

Vilnius žengia į technologijų areną, tiesiai iššūkį mesdamas Kinijai. Liepkalnyje atidarytas keturių „Teltonikos“ gamyklų kompleksas, kuriame bus gaminami išmanieji elektronikos prietaisai, puslaidininkiai, plastiko ir mechanikos komponentai. v

Įmonių grupės vadovas Arvydas Paukštys tikina, kad Lietuva dabar konkuruos su Kinija, nepaisant 13 proc. muitų mūsų žaliavoms. Kompleksas iš pradžių kainavo 320 mln. eurų, o po technologijų parko užbaigimo planuojama, kad investicijų vertė pasieks 750 mln. eurų, vėliau – trigubės.

Gamyklos sukurs aukštos kvalifikacijos darbo vietas, o atlyginimai čia bus konkurencingi – vidutiniškai 4 600 eurų iki mokesčių. Prezidentas Gitanas Nausėda atidarymo ceremonijoje pabrėžė, kad tokios gamyklos leidžia chemikams, fizikams ir inžinieriams likti Lietuvoje, o ne emigruoti į užsienį [1].

Dėl robotizacijos darbuotojų bus mažiau nei analogiškose Europos gamyklose, tačiau tai įmonei suteikia konkurencinį pranašumą: gamyba bus efektyvesnė, o kaina – konkurencinga. Įmonė tikisi, kad po viso technologijų parko užbaigimo specialistai galės pagaminti iki 100 mln. išmaniųjų prietaisų per metus, Lietuvą paverčiant reikšmingu žaidėju tarptautinėje rinkoje.

Lietuva plečia puslaidininkių ir išmaniosios elektronikos gamybą

Tačiau kelias iki šio ambicingo tikslo nebuvo lengvas. Biurokratija ir elektros tiekimo problemos stabdė statybas – gamyklos šiuo metu turi tik 9 MW iš reikalingų 24 MW galios.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žada, kad tinklai bus paruošti iki 2026 m. pabaigos, todėl gamyklos galės veikti visu pajėgumu. Įmonė jau dabar pradeda gamybą, bet visu pajėgumu veiks tik pasiekus reikiamą infrastruktūros užtikrinimą. Paukštys pabrėžia, kad ši gamykla leis Lietuvai ne tik aprūpinti vietinę rinką, bet ir rimtai konkuruoti su Kinija, gaminant puslaidininkius ir išmanią elektroniką Europai.

Vilniaus technologijų parkas – esą ne tik investicija į ekonomiką, bet ir į šalies konkurencingumą. Aukštos kvalifikacijos specialistai čia gaus galimybę realizuoti savo žinias, o Lietuva – stiprų ženklą, kad gali tapti regiono inovacijų centru. Tai ambicingas žingsnis, kuris žymi naują etapą Lietuvos pramonės istorijoje ir technologijų sektoriaus plėtroje.

Nausėda: „High-Tech Hill“ kuria darbo vietas ir stiprina šalies energetinį saugumą

Vilniuje atidarytas „Teltonikos“ įmonių grupės vystomas „High-Tech Hill“ technologijų parkas žymi naują etapą Lietuvos aukštųjų technologijų sektoriaus plėtroje. Jo Ekscelencija G. Nausėda pabrėžė, kad projekto sėkmė rodo įveiktas biurokratines kliūtis, kurios anksčiau stabdė parko vystymą, o valstybės institucijų aktyvus įsitraukimas leido spartinti žemės paskirties keitimo, elektros įvadų ir kitų infrastruktūros darbų procesus [2].

Pirmuoju etapu parke pastatytos gamyklos spausdintinio montažo plokštėms, elektronikos surinkimui bei plastiko ir mechanikos komponentams, o ateityje planuojama įrengti puslaidininkių lustų gamyklas, dirbtinio intelekto duomenų centrus ir kitus technologinius objektus.

Parke dirbs daugiau nei 1,3 tūkst. darbuotojų, o gamybos pajėgumų padidėjimas leis šalies BVP augti nuo 1 iki 3 proc. Elektros tiekimas parkui bus užtikrintas iki 2026 m. pabaigos, pusmečiu anksčiau nei planuota, mažinant priklausomybę nuo išorinių energijos tiekėjų ir stiprinant Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Biurokratinis mechanizmas sustabdė milijardinį „Teltonikos“ projektą

Tuo tarpu dar balandžio viduryje „Teltonika“ planavo ambicingą žingsnį Lietuvoje – statyti 3,5 mlrd. eurų vertės „High-Tech Hill“ technologijų parką Vilniuje. Tačiau projektas kaip reikiant įstrigo: trūko elektros pajungimo, nesibaigė sklypų paskirties keitimo procedūros, o „Via Lietuva“ užblokavo elektros kabelių tiesimą.

Tokie biurokratiniai stabdžiai sustabdė 10 gamyklų statybas 55 hektarų teritorijoje, kurios būtų sukūrusios 6 tūkst. darbo vietų ir ženkliai prisidėjusios prie šalies BVP.

Dėl nesėkmių Lietuvoje įmonės vadovas A. Paukštys nusprendė žengti į JAV – čia statybos leidimai gaunami greitai, valstijos vilioja investuotojus, o gamybos startas nesusiduria su biurokratijos spąstais.