Virš Baltijos jūros pakilo Vengrijos naikintuvai: perėmė penkis Rusijos lėktuvus

Vengrijos naikintuvai pakilo Šiauliuose, kad perimtų karinius lėktuvus prie Latvijos oro erdvės

Vengrijos kariai jau kuris laikas yra Lietuvoje ir saugo šalies oro erdvę, pagal NATO gynybos planą. Ketvirtadienį, rugsėjo 25 dieną, iš Lietuvos Šiaulių oro bazės pakilo du Vengrijos naikintuvai „Gripen“. Jie buvo išsiųsti perimti penkių Rusijos karinių lėktuvų, priartėjusių prie Latvijos oro erdvės virš Baltijos jūros. Apie tai pranešė NATO oro pajėgų vadavietė socialiniame tinkle „X“.

NATO duomenimis, skrydžių formacijoje buvo vienas naikintuvas Su-30, vienas Su-35 ir trys MiG-31. Šie orlaiviai buvo identifikuoti vakarinėje Latvijos pakrantės dalyje, kai jie skrido pavojingai arti NATO oro erdvės nesilaikydami tarptautinių skrydžių saugumo taisyklių. Vengrijos pilotai juos palydėjo iki saugios zonos, po to naikintuvai grįžo į bazę Šiauliuose [1].

„Vengrija demonstruoja Aljanso įsipareigojimą ginti ir saugoti Baltijos valstybes bei rytinį flangą“, – teigiama NATO oro pajėgų vadavietės pranešime. Incidentas laikomas vienu iš eilės pastarųjų mėnesių atvejų, kai Rusijos kariniai orlaiviai artėja prie NATO valstybių oro erdvės.

Rusijos orlaiviai vis dažniau priartėja prie NATO sienų Baltijos regione

Pastaruoju metu NATO fiksuoja vis daugiau pavojingų Rusijos karo aviacijos veiksmų Baltijos šalyse. Rugsėjo 19 dieną trys MiG-31 naikintuvai įskrido į Estijos oro erdvę virš Suomijos įlankos, ties Vaindlo sala, esančia vos už 81 kilometro nuo Helsinkio. Tai buvo pirmas kartas, kai į Estijos oro erdvę vienu metu įskrido keli Rusijos naikintuvai.

Be to, rugsėjo 24 dieną Šiaurės Amerikos oro gynybos vadavietė (NORAD) pranešė aptikusi du strateginius Rusijos bombonešius Tu-95 ir du naikintuvus Su-35 netoli Aliaskos. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pabrėžė, kad sprendimas numušti Rusijos orlaivius priklauso nuo konkretaus grėsmės lygio. Anot jo, Estijoje įvykęs incidentas tiesioginės grėsmės Aljanso saugumui nesukėlė, todėl buvo pasirinkta ribota reakcija [2].

NATO atstovai ragina Maskvą atsisakyti provokuojančių veiksmų, kurie, kaip pabrėžiama, „kelia riziką apsiskaičiuoti ir kelia pavojų gyvybėms“. Baltijos šalys ir Lenkija jau kurį laiką išlieka ypatingai jautrios tokiems incidentams, nes jų oro erdvė nuolat stebima per Aljanso oro policijos misijas.

Vengrijos pozicija NATO kontekste išlieka prieštaringa

Įvykis prie Latvijos pakrančių išryškino Vengrijos vaidmenį Baltijos šalių saugumo užtikrinime. Budėdama Šiauliuose, Vengrijos karinė aviacija dalyvauja NATO oro policijos misijoje, kurios tikslas – reaguoti į bet kokius neplanuotus ar nesaugius skrydžius virš Baltijos jūros.

Vis dėlto, politiniu lygmeniu Vengrijos pozicija Aljanse vertinama nevienareikšmiškai. Ministras pirmininkas Viktoras Orbanas laikomas vienu artimiausių Kremliui palankių vadovų NATO viduje. Jis ne kartą bandė distancijuoti savo šalį nuo įsitempusių santykių tarp Maskvos ir Vakarų, o pastaruoju metu netgi siejo incidentus su Lenkija su Varšuvos parama Ukrainai.

Nepaisant to, realūs Vengrijos karinių pajėgų veiksmai Baltijos regione rodo įsipareigojimą bendram Aljanso tikslui. Šiauliuose dislokuoti naikintuvai įvykdė užduotį pagal NATO standartus, patvirtindami, kad tarptautinės oro policijos misijos, nepaisant politinių diskusijų, lieka vienu svarbiausių saugumo garantų rytiniame Aljanso flange.