Vis daugėja palydovų: ar greitai nebematysime mums įprasto naktinio dangaus?

Vos per 5 metus palydovų skaičius išaugo nuo 1 000 iki 5 000

Naktinis dangus visais laikais buvo informacijos lobynu, kurį ir dabar tyrinėja daugybė žmonių. Deja, drastiškai daugėjant palydovų virš Žemės, vis garsiau kalbama apie tai, kad palydovai gali visiškai pakeisti mums žinomą naktinį dangų. Šiuo metu virš mūsų planetos skraido daugiau nei 5 000 palydovų, o giedrą naktį juos įmanoma pamatyti net ir plika akimi. Lyginant su 2017 metais, tokių aktyvių, žmonių sukurtų prietaisų atsirado net 4 000.

Ir akivaizdu, jog tai – anaiptol ne pabaiga. Samantha Lawler, Reginos universiteto Kanadoje astronomijos docentė sako [1]:

„Tai daug blogiau, nei tikėjausi. <...>. Pagalvokite apie tai. Yra tik apie 4 000 žvaigždžių, kurias galite pamatyti plika akimi, o jei 200 iš jų juda, tai labai skiriasi nuo dangaus, prie kurio esame pripratę dabar.“

Ši mokslininkė drauge su kitais Kanados astronomais prieš kelis mėnesius paskelbė straipsnį, kuriame prognozuojama, jog po mažiau nei dešimtmečio 1 iš 15 šviesos taškų naktiniame danguje iš tikrųjų bus ne žvaigždė, o judantis palydovas. Negana to, palydovai gali dar labiau trukdyti dangaus stebėjimą, kai žiūrima per teleskopą. Astronomai jau dabar skundžiasi, kad palydovai teršia viso pasaulio observatorijose fiksuojamus kosmoso vaizdus.

Pasak S. Lawler ir jos kolegų, jei ir toliau niekas nesikeis ir jokios tarnybos nereguliuos palydovų skaičiaus, jų atspindžio ir transliavimo, neigiamas poveikis astronominiams tyrimams dar labiau stiprės.

Dabar vykstančius procesus mokslininkė sulygina su automobilių atsiradimu: jei atsiradus pirmosioms mašinoms visi džiaugėsi ir net atbėgdavo smalsiai stebėti keliu važiuojantį automobilį, tai dabar gyvename šalia greitkelių ir sausakimšų gatvių, kur transporto priemonių yra tiek daug, kad net sunku rasti vietą joms pasistatyti.

Netolimoje ateityje – dešimtys tūkstančių palydovų, dėl kurių naudos ir žalos vis dar diskutuojama

Palydovai skraido netoli Žemės, nutolę tik kiek mažiau nei per 500 kilometrų. Juos į dangų vis didesniais kiekiais siunčia privačios įmonės, siekiančios užtikrinti pasaulinę prieigą prie didelės spartos interneto.

Daugiausiai tokių palydovų šiuo metu priklauso Elono Musko „SpaceX“ [3]. Šiai kompanijai priklauso maždaug trečdalis visų aktyvių palydovų orbitoje. O tai reiškia, jog E. Muskas jų turi daugiau už bet kurią kitą kompaniją ar net šalį.

Virš Žemės jau sėkmingai skraido daugiau nei 2 000 „SpaceX“ palydovų, tačiau tai – tik maža dalis to, ką yra numačiusi ši kompanija. Ateityje „SpaceX“ paleis dar mažiausiai 42 000 palydovų, kurie sudarys „Starlink“ palydovų žvaigždyną. Tai turėtų suteikti greito interneto prieigą visur: kaimuose, įvairiose atokiose vietose, karo nuniokotose pasaulio dalyse ir panašiai.

Ir tuo jau galėjome įsitikinti Ukrainos atveju, kai rusų kariams naikinant infrastruktūrą ir vis labiau trūkinėjant taip gyvybiškai svarbiam internetui, Elonas Muskas nusprendė padėti gyventojams ir įjungė „Starlink“ palydovus virš Ukrainos. Tai leido šalyje likusiems žmonėms ir toliau gauti informaciją apie oro antskrydžius, priešo judėjimą, pranešimus, jog laikas slėptis ir kitas gyvybiškai svarbias naujienas. Be to, tai privertė dalį žmonių nusisukti nuo astronomų perspėjimų ir sakyti, jog palydovų keliamos problemos yra kur kas menkesnės nei jų nauda.

Tačiau NASA visgi perspėja, kad antrosios kartos „Starlink“ palydovai gali prisidėti prie katastrofiško scenarijaus Žemėje. NASA naudoja antžeminius teleskopus, kurių pagalba randa potencialiai pavojingus asteroidus, galinčius mus pražudyti ar pridaryti labai didelių bėdų. Tačiau jau šį mėnesį į dangų iškeliausiantys naujos kartos „Starlink“ palydovai gali trukdyti aptikti ir galbūt nukreipti potencialiai pavojingus dangaus kūnus, nes kiekviename asteroidų tyrimo vaizde bus matomi „Starlink“ prietaisai.

S. Lawler sako:

„Mūsų rūšies išlikimui gyvybiškai svarbu rasti šiuos asteroidus gerokai prieš tai, kai jie galėtų atsitrenkti į Žemę.“

Deja, jokie konkretūs įstatymai ar institucijos nesirūpina galimomis problemomis ir kol kas neaišku, ar artimoje ateityje kažkas pasikeis. Tad gali būti, jog susidursime ne tik su pasikeitusiu naktiniu dangumi, bet ir su realiais pavojais iš kosmoso.

Lietuvoje žvaigždes galima stebėti ne tik Molėtų astronomijos observatorijoje

Vis daugėjant palydovų, verta nuvykti į artimiausią astronomijos observatoriją ir pamatyti dangų vis dar beveik nepaliestą žmogaus rankų ir kai jame dar neskraido keliasdešimt tūkstančių prietaisų. Lietuvoje tokia vieta veikiausiai žinoma kiekvienam – Molėtų astronomijos observatorija, įsikūrusi Kulionių kaime [2]. Čia vykdomos dieninės ir naktinės ekskursijos, kurių metu lankytojai supažindinami su įvairiomis astronomijos naujienomis, prietaisais ir nuotraukomis. Esant giedroms naktims galima stebėti naktinį dangaus vaizdą, o observatorijoje dirbantys specialistai mielai supažindina su žvaigždynais ir ryškiausiomis žvaigždėmis.

Tačiau tikriausiai retas žino apie dar vieną vietą, kurią įkūrė astronomijos entuziastas Simas Šatkauskas su žmona Vida. Gailiakaimyje, Josvainių seniūnijoje (Kėdainių r.) galima rasti Garsios tylos observatoriją, kurioje giedrais vakarais atvykėliai gali stebėti žvaigždes ir stengtis pažinti Visatą [4].

Ši observatorija apsupta gamtos, kaimo ramybės ir yra puiki vieta pabėgti nuo miesto šurmulio. S. Šutkauskas su lankytojais mielai kalbasi apie astronomiją, parodo geriausiai matomus dangaus kūnus, o atvykę stebėtojai gali palyginti matomą vaizdą 2 skirtingais teleskopais, todėl edukacinė programa tampa dar įdomesnė.

Kone kiekvieną savaitę paleidžia po 50 palydovų

Deja, daugėjant palydovų neabejotinai sunkės ir naktinio dangaus stebėjimo galimybės.

„Starlink“ kone kiekvieną savaitę paleidžia po 50 papildomų palydovų, kurie galiausiai sudarys milžinišką, visą Žemę apjuosiantį žvaigždyną. Tad apsilankymas artimiausioje observatorijoje dar šiais metais, kol palydovų nėra tiek daug, turėtų būti kiekvieno astronomija nors šiek tiek besidominčio žmogaus planuose.