Visuotinis šaukimas – dar vienas būdas ištaškyti mokesčių mokėtojų pinigus?

Priešo keliais tūkstančiais didesnė kariuomenė neatgrasys

Privaloma karinė tarnyba kai kuriems jaunuoliams jau seniai tapo galvos skausmu. Dirbantys ir šeimas sukūrę ar planuojantys jas kurti vaikinai neretai nesileidžia į „nuotykius“ ir į šaukimą kariuomenėn kai kuriais atvejais atsako iš šeimos gydytojo gautomis pažymomis apie sveikatos problemas. Nepaisant to, vis garsiau kalbama apie būtiną šauktinių skaičiaus didinimą ir net visuotinį šaukimą, tačiau tokiems užmojams yra ir nepritariančių – esą privaloma karinė tarnyba šalies gynybos nesustiprins, o tik galimai dar labiau patuštins valstybės biudžetą.

Reaguodamas į pastaruoju metu vis garsiau narpliojamą visuotinio šaukimo idėją, europarlamentaras, Gynybos ir saugumo pakomitečio narys bei buvęs Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas jau pareiškė, kad visuotinis šaukimas nelems Lietuvos gynybos sėkmės. Tokiai jo pozicijai pritarė ir atsargos brigados generolas, Stepono Kairio fondo direktorius Algis Vaičeliūnas.

Anot J. Oleko ir A. Vaičeliūno, visuotinio šaukimo modelį pastaruoju metu ketina įpiršti dešinieji, tačiau Lietuvai toks modelis ne tik per brangus, bet ir būtų neveiksmingas.

Juk, kad atgrasyti priešą, neužteks turėti keletą tūkstančių gausesnę karių gaują – tam esą reikalinga aiški karinės galios persvara [1].

J. Oleko ir A. Vaičeliūno teigimu, visi motyvai, kuriais pateisinama visuotinė šaukimo į tarnybą prievolė – visiškai neįtikinantys. Pavyzdžiui, juk papildomi du tūkstančiai šauktinių per metus šalies kovinės galios nepadidins, nes šiandieninis rezervo skaičius ir taip yra pakankamas, karinė persvara nuo to taip pat esą nedidėtų.

Tai, kad sprendimas įvesti visuotinį šaukimą, būtų skubotas sprendimas, rodo ir tai, kad tarp Seimo atstovaujamųjų politinių partijų taip ir nepavyko pasiekti konsensuso. Juk tai ir tuo pačiu brangus malonumas, mat reikėtų papildomai finansuoti šauktinių gyvenamąsias patalpas ir mokymo bazių įrengimą, šauktinius išlaikyti ir mokyti, o tam esą reikėtų panaudoti kariuomenės modernizacijai ir infrastruktūros vystymui skirtą finansavimą [1].

Pasak J. Oleko ir A. Vaičeliūno, finansavimo šauktiniams didinimas reikštų tai, kad lėšos paprasčiausiai turėtų būti paimamos kitų, ir taip išgyvenančių sunkius laikus, sričių sąskaita. Pavyzdžiui, šiuo metu pastebimas augantis poreikis aprūpinti Lietuvos šaulių sąjungą. Tuo tarpu įvedus visuotinį šaukimą, padidėjusį darbo krūvį pajustų ir patyrę kariai, mat jiems tektų dirbti su šauktiniais, o dėl to nukentėtų savalaikis tiesioginių funkcijų vykdymas. Todėl, žinoma, reikėtų didinti ir jų gretas arba steigti naujas „darbo vietas“ mentoriams.

Visuotinis šaukimas galėtų prasidėti jau po penkerių metų

Apie tai, kad visuotinis šaukimas būtų visai realus jau 2027-aisiais, prakalbo kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. Anot jo, per šį laikotarpį reikėtų atlikti „namų darbus“ – įrengti infrastruktūrą ir pasirengti mokyti šauktinius [2].

Metų pradžioje Krašto apsaugos ministerijai pateikus visuotinės karo prievolės vertinimo studiją, visuomenėje kilo sąmyšis – nejaugi tikrai ši idėja greitai virs realybe? Joje buvo analizuojama, kad visuotinio šaukimo idėja praktikoje galėtų būti įgyvendinta jau ilgai netrukus – 2028 arba 2030 metais.

Jos įgyvendinimui prireiktų nei daug, nei mažai – jei būtų šaukiami tik vaikinai, prireiktų 415 mln. eurų. Jei būtų šaukiami visi, nepriklausomai nuo lyties, suma išaugtų iki maždaug 1,5 mlrd. eurų. Generolo teigimu, tokia idėja būtų socialiai teisinga, bet jos įgyvendinimas „nėra paprastas uždavinys“ [2].

Šioje studijoje svarstyta, kad kasmet būtų galima pašaukti iki 6,1 tūkst. vaikinų, o jei būtų šaukiamos ir merginos, šis skaičius išaugtų dvigubai ir pasiektų maždaug 12 tūkst. Palyginimui, šiuo metu į kariuomenę kasmet šaukiama kiek daugiau nei 3,8 tūkst. 18–23 metų amžiaus vaikinų ir jaunuolių iki 26 m., atidėjusių tarnybą dėl studijų [3].

Tuo tarpu opozicija juokauja, kad jei visuotinio šaukimo idėja konservatorių siūlymu būtų įgyvendinta jau 2025-aisiais, šauktiniai, tikėtina, būtų apginkluoti tik pagaliais.

Visuotinio šaukimo į pradinę karo tarnybą idėja garsiai suabejojo socialdemokratai, Darbo partijos frakcijos atstovai, „valstiečiai“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ [4].

Anot ekspremjero Sauliaus Skvernelio, kalbant apie šalies gynybą, turima ginkluotė toli gražu nėra pats svarbiausias veiksnys, o štai viskas atsiremia į žmonių nusiteikimą kovoti. Kol kas, anot jo, dabartiniai Lietuvos gyventojai tokio egzamino neturėję.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas neslėpė, kad visuotinis šaukimas yra vienas iš visuotinės gynybos metodų, tačiau tuos pačius tikslus, anot jo, galima pasiekti ir be to. Pavyzdžiui, būtų galima padidinti šaukiamųjų skaičių, visuomenę skatinant rinktis savanorišką karo tarnybą arba prisijungimą prie Šaulių sąjungos.

Mokyklos mokys pilietiškumo ir gynybos pagrindų

Tuo tarpu į visuotinį pilietiškumo ugdymą įsitrauks ir šalies mokyklos – Krašto apsaugos ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristato bendrą projektą – Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą 5–10 klasių mokiniams, kurio tikslas yra ne tik ugdyti pilietiškumą, bet ir suteikti praktinių įgūdžių [5].

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atkreipė dėmesį, kad kursų metų moksleiviai bus mokomi kaip apsisaugoti, išgyventi ir net gynybinių įgūdžių pagrindų. O kurso pabaigoje esą net bus organizuojamas žygis, kuriame bus galima pritaikyti įgytas žinias.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu dar yra ruošiama ir Gyvenimo įgūdžių programa, kuri esą turėtų būti dėstoma 1–10 klasių mokiniams. O jau gegužės pabaigoje – birželio pradžioje startuos ir Gynybos pagrindų kursas 9 klasės mokiniams.

Visgi, žinios, įgytos kurso metu, nebus pasenusios ar „iš piršto laužtos“, mat savo patirtimi su moksleiviais dalinsis Lietuvos šaulių sąjunga, šauliai, atsargos kariai bei profesinės karo tarnybos kariai.