Visuotinis šaukimas vis labiau tampa realiu: seimo komitetas pritarė sprendimui, panaikino lengvatas

NSGK pritarė jaunuolius karinei tarnybai šaukti iš karto po mokyklos - neliktų ir lengvatų studentams

Šaukimo reformą svarstęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nutarė pritarti siūlymui šaukti jaunuolius iš karto po mokyklos. Komitetas taip pat nusprendė pritarti pirminei Krašto apsaugos ministerijos (KAM) idėjai atsisakyti galimybės atidėti tarnybą aukštosiose mokyklose besimokantiems studentams.

Posėdžio pradžioje kalbėjęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigė pritariantis siūlymui karinei prievolei nešaukti šiuo metu aukštosiose mokyklose besimokančių studentų. Visgi, komitetas nusprendė tik iš dalies pritarti tokiam Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) pirmininko Artūro Žukausko pasiūlymui.

Kaip skelbta anksčiau, bene prieš mėnesį išvadą pateikęs ŠMK siūlo nesikišti į jau vykstantį studijų procesą, o jaunuolius po mokyklos šaukti tik su keliomis išimtimis: atidedant tarnybą ypač gabiems moksleiviams, sportininkams ir menininkams.

„Baigęs mokyklą mokinys turi žinoti, kad jis jau yra šaukiamųjų sąraše ir išskyrus labai mažas išimtis, jis būtų šaukiamas (...) Ne visi studentai turės galimybę studijų metu viena ar kita forma tarnauti ir dėl to turėtume daugybę konfliktų. Siūlome imti po mokyklos su labai nedidele išimčių grupe“, – NSGK posėdyje kalbėjo A. Žukauskas.

Prieštaravę NSGK nariai tikino, jog taikant šias išimtis būtų kuriama socialinė atskirtis tarp jaunuolių

Komitetas nepritarė ir Lietuvos studentų sąjungos, Vilniaus universiteto, Vilniaus universiteto Studentų atstovybės siūlymams nešaukti šiuo metu besimokančių aukštųjų mokyklų studentų.

Kaip skelbta anksčiau, dar praėjusių metų gruodį Seimas po pateikimo pritarė KAM parengtai privalomosios pradinės karo tarnybos reformai, kuria siekiama didinti šauktinių skaičių ir spartinti aktyviojo kariuomenės rezervo rengimą.

Kitaip nei anksčiau, naujose Karo prievolės įstatymo pataisose nenumatoma galimybė atidėti privalomąją tarnybą – šaukimą gautų ir stojantieji į aukštąsias mokyklas ar kolegijas. Visgi, studentai galėtų pasirinkti, ar atlikti tarnybą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM), ar savaitgaliais Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP). Studentai turėtų galimybę ir stabdyti studijas bei atlikti įprastinę 9 mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą.

Ateityje pažadėjo diskutuoti ir dėl moterų šaukimo

Lietuvos verslo konfederacijai pabrėžiant, kad šaukimo reformoje trūksta didesnės moterų įtraukties, NSGK pažadėjo prie šio klausimo grįžti ateityje.

Komiteto pirmininkas A. Pocius akcentavo, kad kol kas ši tema nėra plačiai išdiskutuota. Tokiai pirmininko nuomonei antrino visi komiteto nariai.

„Yra daug visokių apribojimų, bet NSGK turės žiūrėti plačiau ir siekti visuotinumo. Galime fiksuoti šias pastabas ir verslo konfederacijos siūlymą galėsime išnagrinėti“, – posėdyje kalbėjo „laisvietis“ Vytautas Mitalas.

77 primena, kad vienas esminių šaukimo reformoje numatomų pakeitimų – galimybė sutrumpinti tarnybos laiką. Kaip ir iki šiol, prievolininkai būtų šaukiami tarnauti 9 mėnesių laikotarpiui. Tačiau numatoma, kad, atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės poreikius, laikotarpis galėtų būti trumpinamas iki pusmečio, o atitinkamas specialybes įgiję jaunuoliai galėtų būti kviečiami atlikti 3 mėnesių trukmės tarnybą.

Karo prievolės įstatymo pakeitimų pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–21 metų jaunuoliai – siūloma kviesti 18–19 metų vaikinus atlikti tarnybą iš karto po mokyklos baigimo.

Parengta remiantis ELTA.