BMW ir Toyota pristato naujienas: vandenilinius automobilius isbande ministras

Vokietijos ministras Japonijoje pristatė du vandenilinius modelius

Vokietijos transporto ministras Patrickas Schniederis Japonijoje pristatė du vandeniliu varomus automobilius. Vizito metu jis atvyko į „Toyota“ kuro elementų gamyklą vokišku „BMW iX5 Hydrogen“, o vėliau išvyko japonišku „Toyota Crown FCEV“.

Abu modeliai naudoja vandenilio kuro elementus, kuriuose cheminė reakcija su deguonimi paverčia vandenilį elektra elektromotoriui. Tokia sistema transporto sektoriuje vertinama dėl to, kad vietoje anglies dioksido išmetami vandens garai, todėl ji laikoma lokaliai nulinės taršos sprendimu.

Šis pasirinkimas Japonijoje buvo simbolinis. BMW ir „Toyota“ šiuo metu kartu kuria trečiosios kartos vandenilio pavaros technologiją, o projekte Japonijoje dirba ir trys specialiai į šalį persikėlę BMW darbuotojai.

BMW ir „Toyota“ kuria kompaktiškesnį kuro elementą trečiajai kartai

Abi bendrovės į bendrą projektą įneša savo komponentus, siekdamos sukurti kompaktiškesnį ir efektyvesnį kuro elementą. BMW planuoja šią pavaros technologiją gaminti savo gamykloje Austrijoje, o „Toyota“ - Japonijos gamybos vietoje.

BMW pirmą serijinį vandeniliu varomą automobilį planuoja pristatyti 2028 metais. „Toyota“ naują sistemą ketina įdiegti į du jau turimus serijinius vandenilio modelius, tačiau tikslios techninės detalės kol kas nepaskelbtos.

Patrickas Schniederis po vizito Tojotos mieste pareiškė, kad „Toyota“ ir BMW bendradarbiavimas vandenilio srityje yra „proveržis tolesnei šios pavaros technologijos plėtrai“. Jis taip pat sakė, kad vandenilį reikia parengti serijinei gamybai, kad transportas nebūtų priklausomas tik nuo baterijų ir iškastinio kuro.

Vokietija ir Japonija vandenilį laiko platesnės energetikos dalimi

Vokietijos ir Japonijos bendradarbiavimas vandenilio srityje tęsiasi nuo 2019 metų, kai šalys pradėjo energetikos partnerystę. Schniederis pabrėžė, kad platesnės tiekimo grandinės yra vienas iš strateginių tikslų, o pati užduotis yra „itin sudėtinga“.

Vokietija tikisi, kad iki 2030 metų smarkiai išaugs žaliojo vandenilio paklausa. Žaliasis vandenilis gaminamas naudojant atsinaujinančią elektros energiją, tačiau jo gamyba išlieka brangi, nes reikia daug elektros, elektrolizatorių ir saugojimo infrastruktūros.

Šalis numato, kad pati nepajėgs patenkinti būsimo poreikio, todėl turės importuoti didelius vandenilio kiekius. Japonija taip pat planuoja plėsti savo vandenilio pajėgumus ir iki 2040 metų pasiekti 12 mln. tonų per metus lygį.

Japonija kartu skatina ir amoniako gamybą, nes amoniakas gali veikti kaip vandenilio nešiklis. Šalyje jis taip pat numatytas kaip pereinamasis kuras įprastose šiluminėse elektrinėse, todėl vandenilis čia vertinamas ne tik kaip transporto kuras, bet ir kaip platesnės energetikos sistemos dalis.

Kobės terminalas ir Kansai oro uostas rodo bandymų stadiją

Vizito Japonijoje metu ministras lankėsi pirmajame pasaulyje skysto vandenilio terminale Kobės uoste. Šis objektas kol kas naudotas tik bandymams.

Vėliau Patrickas Schniederis apsilankė Kansai oro uoste Osakoje, kur kuro elementais varomi autobusai ir krautuvai. Ir šie sprendimai kol kas veikia tik kaip bandomieji projektai.

Tokia praktika parodo, kad vandenilio technologija jau demonstruojama realiose transporto ir logistikos sąlygose, tačiau dar nėra pasiekusi masto, reikalingo masinei rinkai. Norint ją plėsti, reikia ne vien automobilių modelių, bet ir degalinių, importo infrastruktūros, pramoninių tiekimo grandinių bei žaliosios elektros kiekio.

Vokietija skiria lėšų degalinėms ir vandeniliniams sunkvežimiams

Vokietija jau žengia toliau nei Japonija, kai kalbama apie vandenilio prieinamumą komerciniam transportui. Šių metų pradžioje Patrickas Schniederis skyrė 220 mln. eurų iki 40 vandenilio degalinių statybai visoje šalyje ir iki 400 vandeniliu varomų sunkvežimių išleidimui į kelius.

„Daimler Truck“ jau pradėjo eksploatuoti pirmąją Vokietijoje sunkvežimiams skirtą skysto vandenilio degalinę. Šis sprendimas ypač svarbus sunkiajam transportui, kuriame baterijų naudojimą riboja svoris, įkrovimo trukmė ir ilgi maršrutai.

Vokietijos tikslas yra iki 2030 metų pasiekti, kad trys ketvirtadaliai naujai registruojamų sunkiųjų komercinių transporto priemonių naudotų netaršius degalus. P. Schniederio teigimu, dauguma jų bus bateriniai elektromobiliai, tačiau reikšminga dalis turėtų būti varoma vandeniliu.

Japonijos sunkvežimių sektoriuje susiduria „Daimler“, „Fuso“, „Hino“ ir „Archion“

„Daimler“ Japonijos dukterinė bendrovė „Fuso“ taip pat atvežė skysto vandenilio sunkvežimių pavaros technologiją į Japoniją. Tačiau „Fuso“ neseniai susijungė su „Toyota“ komercinių transporto priemonių dukterine bendrove „Hino“, todėl naujoji bendra įmonė „Archion“ turi suderinti savo vandenilinių sunkvežimių pasiūlą.

Beveik prieš metus „Hino“ pristatė sunkiasvorį „Profia Z“ sunkvežimį, kuriame naudojamas kuro elementas iš „Toyota Mirai“ vandenilinio automobilio. Šis modelis pildomas suslėgtu vandeniliu, o ne skystu.

„Daimler“ siekia Japonijoje įtvirtinti kartu su „Linde“ sukurtą skysto vandenilio papildymo sistemą, pasitelkdama naująją „Archion“ bendrą įmonę. Kol kas Japonijoje veikia tik suslėgto vandenilio degalinės, todėl „Fuso H2FC“ sunkvežimis, pirmasis Japonijoje naudojantis skystą vandenilį, artimiausiu metu liks koncepciniu modeliu.

Šaltinis: dw.com

Šaltiniai

• https://www.dw.com/en/german-transport-minister-promotes-green-hydrogen-in-japan/a-77182456