Vokietija ir Prancūzija steigs jungtinę gynybos ir saugumo tarybą

E. Macronas susitiko su F. Merzu: stiprina draugystę

Trečiadienį naujai išrinktas Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmąjį oficialų vizitą užsienyje surengė Prancūzijoje, laikydamasis ilgalaikės tradicijos, kai kanclerio pirmoji kelionė vyksta į Paryžių. Šis vizitas turėjo ne tik simbolinę, bet ir praktinę reikšmę: abiejų šalių lyderiai siekė sustiprinti vadinamąjį Europos Sąjungos „franco–vokiečių ryšį“, kuris laikomas pagrindiniu ES integracijos ir sprendimų priėmimo varikliu [1].

Susitikimo metu buvo paskelbta apie Prancūzijos ir Vokietijos gynybos bei saugumo tarybos sukūrimą. Dokumente pažymima, kad abi šalys „ketina kartu atsakyti į Europos iššūkius“ ir „veikti išvien“, siekiant sustiprinti Europos saugumą ir strateginį savarankiškumą.

Kancleris F. Merzas patvirtino planuojantis artimiausiu metu vykti į Kijevą, siekdamas „užtikrinti ilgalaikį ugnies nutraukimą ir taikos susitarimą su Rusija“. Jis taip pat pridūrė, kad Vokietija ir Prancūzija suteiks Ukrainai „saugumo garantijas“ po galimo taikos susitarimo. Tačiau F. Merzas pabrėžė, kad tokios garantijos „įmanomos tik su stipresniu JAV įsipareigojimu“.

Paliesti gynybos, branduolinio atgrasymo ir pagalbos Ukrainai klausimai

Vienas svarbiausių susitikimo akcentų buvo diskusija dėl gynybos politikos. Kalbėdamas apie galimą ilgojo nuotolio „Taurus“ raketų siuntimą Ukrainai, Prancūzijos prezidentas E. Macronas atsakė glaustai: „Pasakykime kuo mažiau. Dvprasmė yra geriausia ukrainiečiams.“

Šis atsakymas buvo vertinamas kaip diplomatiškas būdas išvengti viešų detalių, kartu išlaikant paramą Ukrainai. Kalbant apie branduolinio atgrasymo klausimą, F. Merzas pažymėjo, kad nori šią temą „aptarti su Prancūzija ir Didžiąja Britanija“.

Jis pabrėžė, kad diskusija apie branduolinio saugumo stiprinimą „aiškiai laikoma papildymu to, ką jau turime su amerikiečių partneriais NATO viduje“. Tai signalizuoja apie norą išlaikyti stiprią transatlantinę partnerystę, bet kartu ieškoti papildomų europinių saugumo garantijų.

E. Macronas ir F. Merzas vieningai išreiškė paramą Ukrainai, bet kartu pripažino, kad reikalinga platesnė diskusija dėl Europos gynybos pajėgumų stiprinimo ir ilgalaikės strategijos [2].

Skirtingos pozicijos kai kuriais klausimais lieka politiniu iššūkiu

F. Merzui, 69 metų konservatoriui ir Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderiui, šis vizitas buvo svarbus norint atkurti bendradarbiavimo toną po sudėtingos politinės pradžios Vokietijoje. Kancleriui nepavyko būti išrinktam per pirmąjį balsavimą Bundestage, o tai sukėlė politinių abejonių tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje erdvėje.

Nepaisant šių iššūkių, Paryžiuje tvyro atsargus optimizmas. E. Macronas viliasi, kad F. Merzas bus labiau derantis partneris nei jo pirmtakas Olafas Scholzas. Prezidentas palankiai vertina F. Merzo sprendimą sušvelninti griežtas Vokietijos fiskalines taisykles, ypač siekiant didinti išlaidas gynybai. F. Merzo kritiškesnė laikysena JAV prezidento D. Trumpo atžvilgiu taip pat artima E. Macrono vizijai skatinti didesnę Europos autonomiją.

Vis dėlto išlieka esminių skirtumų, ypač kalbant apie „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimą. E. Macronas pabrėžė: „Mes palaikome prekybos susitarimus, jei jie saugo Europos gamintojus.“ Tuo metu F. Merzas pakartojo, kad Europos Sąjunga turi „greitai“ ratifikuoti susitarimą su „Mercosur“ šalimis.

Vizitas Eliziejaus rūmuose buvo draugiškas, bet abu lyderiai pripažino, kad laukia sudėtingas darbas, siekiant suteikti realaus turinio „franco–vokiečių partnerystės atgaivinimui“.