Vokietija NATO karius planuoja dislokuoti visai ne Lietuvoje

Vokietijos politinės manipuliacijos – Lietuvą palieka „ant ledo“?

Prasidėjus karui Ukrainoje, Rytinės NATO valstybės suskubo rūpintis savo gynyba ir saugumu. Tarp tokių šalių yra ir Lietuva, kuri siekia, jog NATO batalionai būtų išplėsti į brigadas. Plėsti savo karių dislokavimą Lietuvoje pasižadėjo Vokietija, tačiau panašu, kad vokiečių pažadai esą buvo suprasti neteisingai – papildomus karius ši šalis planuoja dislokuoti ne Lietuvoje, o pačioje Vokietijoje [1].

Dienraštis „Financial Times“ skelbia, kad Vokietija iš tiesų pasiūlė didžiąją dalį iš 3 500 papildomai NATO skiriamų karių dislokuoti savo teritorijoje, o ne Lietuvoje.

Tai reikštų, kad vokiečių parama nėra tokia didelė kaip buvo galima pamanyti po pirminio kanclerio Olafo Šolco vizito Lietuvoje ir susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.

Tokia žinia NATO sąjungininkus ir pačią Lietuvą pasiekia pastarųjų mėnesių fone, kai dėl reakcijos į karą Ukrainoje Vokietija sulaukia aštrių kritikos strėlių. Prieštaringa Vokietijos politika atsispindi paties kanclerio žodžiuose: šis dar mėnesio pradžioje reiškė paramą tam, kad Baltijos regione būtų sustiprintas ir kas pusmetį rotuojamas tarptautinių pajėgų buvimas.

Tačiau Lietuvai jau apsidžiaugus Vokietijos įsipareigojimu ginti mūsų regioną, žinia apie tikruosius Vokietijos planus gali stipriai apkartinti nuotaikas.

Sužlugdytas Lietuvos politikų optimizmas – ar tikrai gins „kiekvieną Aljanso centimetrą“?

Vilnius ir kitos Baltijos šalių sostinės ne kartą ragino NATO vadovus didinti karinį buvimą Baltijos ir visos Rytų Europos regione. Birželio 7 d. prezidento G. Nausėdos kvietimu Lietuvoje viešėjęs Vokietijos kancleris Vilniuje paskelbė, kad Vokietija yra pasiruošusi dar labiau stiprinti savo pajėgumus Lietuvoje ir kurti čia „stiprią kovinę brigadą“ [2].

Tuomet kalbėta apie Lietuvai skiriamą vieną kovinės parengties brigadą su maždaug 3 tūkst. karių, kuri prireikus galėtų būti greitai dislokuota Lietuvos gynybai.

Prezidentas G. Nausėda teigė, kad sustiprintas karinis dalinys Lietuvoje turėtų būti suformuotas per „metus-pusantrų“. Po susitikimo su Vokietijos kancleriu Lietuvos šalies vadovas feisbuke rašė:

„Vokietijos karių, vadovaujančių NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei, buvimas Lietuvoje yra tikrai svarbus sąjungininkų solidarumo ir vienybės ženklas. Esame pasirengę priimti daugiau vokiečių pajėgų ir užtikrinti visą reikiamą infrastruktūrą“ [3].

Tuomet bet kokias dvejones dėl Vokietijos patikimumo ir įsipareigojimų tvirtumo sklaidė ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jo teigimu, Vokietija, be jokios abejonės vykdys savo įsipareigojimus iki galo.

„Vokietija čia yra kaip NATO narė, atsakinga partnerė, kuri vykdo ir vykdys savo įsipareigojimus iki galo“, – kalbėjo A. Anušauskas [4].

Tuo tarpu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Vokietijos pasiūlymą didinti karių skaičių Lietuvoje vadino „gera diskusijų pradžia", tačiau pridūrė, kad „dar yra daug erdvės reikšmingesniems žingsniams, nes dabartinė saugumo padėtis regione išlieka pavojinga."

Tačiau dabar atrodo, kad Vokietijos kanclerio pažadai „ginti kiekvieną Aljanso centimetrą" yra nustumiami ir antrą planą, o svarbiausia tampa pačios Vokietijos saugumas.

NATO brigada „greitai Lietuvos gynybai“ bus dislokuota Vokietijoje

Šiuo metu aiškėja, kad brigada „greitai Lietuvos gynybai“ bus dislokuota ne pačioje Lietuvoje, bet Vokietijoje.

Pasak Vakarų pareigūnų, naujausias Berlyno pasiūlymas yra toks, kad brigada būtų dislokuota Vokietijoje ir į Lietuvą, kur nuo 2017 m. vadovauja esamai 1 000 karių tarptautinei kovinei grupei, būtų siunčiama tik prireikus.

Pajėgos taip pat turėtų nuolatinį štabą Lietuvoje, kuriame dirbtų 50–60 darbuotojų, o likusi personalo dalis reguliariai atvyktų į šalį mokymams.

Berlynas teigia, kad vykdant NATO modernizacijos pastangas karių dislokavimas turi būti greitas, tačiau Vokietijos geografinis artumas Lietuvai leistų įgyvendinti naujausią pasiūlymą. Vokietijos brigada papildytų šalies dalyvavimą kovinėje grupėje, kuri jau yra dislokuota Baltijos šalyje.

Vokietija pasiuntė šimtus papildomų karių į Lietuvą iškart po vasario 24 d. Rusijos invazijos į Ukrainą ir pati užsimojo atnaujinti savo kariuomenę. Vokietijos vyriausybė ir konservatorių opozicija sutarė dėl Rusijos keliamos grėsmės skirti 100 mlrd. eurų kariuomenei modernizuoti [5].

Vokietijos kariuomenė „Bundesveras" praėjus dešimtmečiams po Šaltojo karo nebuvo atnaujinta ir dabar turi akivaizdžių trūkumų. Šiuo metu šalis neturi nė vienos nuolat kovai parengtos brigados, kuri galėtų ginti Vokietijos teritoriją.

Rytinio Aljanso flango stiprinimas

Lietuva, Latvija ir Estija Madride birželio 29–30 dienomis vyksiančiame NATO viršūnių susitikime ragina susitarti dėl visiško jų gynybos būdo pakeitimo [6].

Valstybės siekia, kad kiekvienoje šalyje esami tarptautiniai batalionai būtų pertvarkyti į brigadas, o tai reikštų 3–5 kartus didesnį karių skaičių. Baltijos šalių oro policijos misija būtų išplėsta iki oro gynybos, suteikiant įgaliojimus numušti priešo orlaivius.

Baltijos šalių vyriausybės mano, kad dabartinė NATO strategija, kai potencialiai leidžiama Rusijai įsiveržti į regioną, o vėliau ji atremiama didžiulėmis Lenkijos ir Vokietijos pajėgomis, nebėra tinkama, ypač atsižvelgiant į situaciją Ukrainoje.

„Jei pažvelgsite į Ukrainą, į žudynes Bučos mieste, į tai, kas, mūsų įsivaizdavimu, yra daug blogiau Mariupolyje, tai tikrai nėra išeitis, nes įsiveržusi Rusijos kariuomenė žudo, kankina, deportuoja civilius gyventojus", – teigia Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Kariņš.

Naująją, Baltijos šalių siūlomą strategiją jis pavadino „atgrasymu neigiant" ir sakė, kad „daug mažiau kainuoja užtikrinti, kad niekada nekariausime, nei, neduok Dieve, gintis, jei karas prasidėtų".