Vokietija paviešino planą karo su Rusija atveju

Nuo kalbų prie darbų – vokiečiai ruošiasi kariauti

Vokietijos vyriausybė yra parengusi planą karo su Rusija atveju, rašo vokiškas leidinys „Bild“. [1]

Kiek anksčiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius dar kartą pakartojo, kad per ateinančius penkerius metus šalis turi pasirengti ginkluotam konfliktui su Rusija. [2]

Pasak „Bild“, planas gavo darbinį pavadinimą „Bendra gynybos pagrindų direktyva“ ir yra ne kas kita, kaip perdaryta 1989 m. parengta instrukcija.

Pagal vyriausybės planą karo veiksmų atveju reikėtų imtis šių priemonių:

NATO karių perkėlimas per Vokietiją į rytinį frontą, ten sutelkiant Bundesvero pajėgas;

Vokietijos piliečių šaukimas į kariuomenę bet kuriuo metu ir privalomos karinės tarnybos grąžinimas;

draudimas paleisti Bundestagą karo veiksmų metu;

namų rūsių, požeminių automobilių stovėjimo aikštelių ir metro stočių transformavimas į laikinas prieglaudas gyventojams;

prireikus skubus tam tikrų Vokietijos regionų evakavimas, užtikrinant, kad nebus išskirtos šeimos;

ligoninių parengimas staigiam didelio pacientų skaičiaus antplūdžiui, kuris gali trukti ilgą laiką;

Maisto ministerijos vykdomas maisto normavimas, jei dėl tiekimo krizės pritrūksta maisto produktų;

kviečių, rugių ir avižų saugojimas slaptose vietose, kurias organizuoja vyriausybė, jei trūksta maisto;

ryžių, ankštinių augalų ir kondensuoto pieno produktų avarinio rezervo sukūrimas, kad didelių miestų gyventojai gautų vieną karštą pietus per dieną;

įmonių perkvalifikavimas į prekių gamybą tik kariniams poreikiams;

privalomas darbas piliečiams nuo 18 metų, kuriems gali tekti dirbti pašte ar kepyklose, taip pat rūpintis ligoniais.

Vokiečiai perėmė Lietuvos TS-LKD mėgstamą naratyvą apie tai, jog Rusija puola

Kaip nurodė „Der Spiegel“, birželio 5 dieną Bundestage B. Pistorius įspėjo, kad iki 2029 metų šalis turėtų būti pasirengusi galimam karui. Pasak jo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neapsiribos Ukraina, o kiti jo taikiniai gali būti Sakartvelas, Moldova, o vėliau - ir NATO šalys.

B. Pistorius pabrėžė, kad prioritetiniai klausimai ruošiant šalį konfliktui yra finansai, žaliavos ir personalas. Pasak jo, kritiniu atveju Vokietijai reikia drąsių jaunų moterų ir vyrų, galinčių apginti šalį, o tam reikia naujos karinės tarnybos formos.

Beje, gegužės pabaigoje B. Pistorius žadėjo, kad šalis neatkurs visuotinės privalomosios karinės tarnybos, kuri buvo laikinai panaikinta 2011 m. Pasak jo, valdžia stengsis paskatinti jaunus žmones savanoriškai stoti į karinę tarnybą – pavyzdžiui, siūlydama nemokamus vairuotojo pažymėjimus.

Lietuva stengiasi neatsilikti – abiturientus siųs į kazarmas

Seimas po svarstymo pritarė šaukimo reformai. Joje numatyta, kad jaunuoliai karinei prievolei būtų šaukiami iš karto po mokyklos, informavo „Elta“. Už tokį siūlymą balsavo 81, prieš – 2, susilaikė 27 parlamentarai.

Nors dar praėjusiais metais Krašto apsaugos ministerijai (KAM) parengus siūlymą, numatantį alternatyvius tarnybos būdus aukštosiose mokyklose besimokantiems studentams, šiai idėjai itin prieštaravo švietimo bendruomenė ir kai kurių jaunimo organizacijų atstovai.

Dėl šios priežasties pakoreguotame įstatymo projekte atsisakyta idėjos įtraukti dabar besimokančius studentus ir nuspręsta šaukti jaunuolius iš karto pabaigus mokyklą.

Apie šaukimą jie sužinotų dar būdami 17 metų, kai jiems būtų atlikta sveikatos patikra. Gavę šaukimą jaunuoliai į aukštąsias mokyklas negalėtų stoti tol, kol neatliktų karinės tarnybos.

Karo prievolės įstatymo pakeitimo pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–22 metų jaunuoliai.

Dar viena naujovė yra tarnybos laiko diferencijavimas – į privalomąją pradinę karo tarnybą prievolininkai būtų kviečiami 9 mėnesių periodui, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis galėtų būti sutrumpinamas iki 6 mėnesių.

Tie jaunuoliai, kurie yra pabaigę aukštąsias mokyklas ir įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta ar kurių kariuomenė nerengia, pvz. aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai bus kviečiami į tarnybą 3 mėnesiams, per kuriuos įgis reikiamą bazinį karinį parengimą. Siekiama, į kariuomenę pritraukti daugiau specialistų, kurie po tarnybos būtų aktyviojo rezervo dalimi tam, kad ištikus krizei, specialių žinių turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo.

Nepritarė komitetų siūlymams

Seimas nepritarė Švietimo ir mokslo komiteto siūlymui, kad išimtis atidėti tarnybą galėtų būti taikoma ir muzikantams bei šokėjams, patenkantiems į scenos meno pripažintas institucijas, bei sportininkams, priklausantiems valstybinėms sporto federacijoms ar esantiems nacionalinių rinktinių nariais. Pasak siūlymo kritikų, ši pataisa būtų perteklinė, nes atidėjimas jau dabar yra svarstomas krašto apsaugos ministro sudarytos komisijos.

Parlamentarai nepalaikė ir Žmogaus teisių komiteto siūlymo, jog į Komisijos sudėtį nuolatiniu statusu nebūtų įtraukiami nei tradicinių, nei netradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai.

Visgi, atmetus šiuos siūlymus, Seimo narys Valius Ąžuolas pasipiktino tokia parlamento valia.

„Man yra liūdniausia, kad Švietimo komiteto pirmininkas nesugebėjo apginti komiteto pozicijos. (...) Na ką, beliks tik bėgti iš Lietuvos, šaunuoliai, konservatoriai“, – kalbėjo „valstietis“.

Tuo metu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas atkirto, kad studentų interesai buvo atliepti.

„Svarbiausia nuostata, dėl kurios studentai pergyveno labiausiai, buvo, kad jie nebūtų šaukiami tiesiai iš suolo. Tą pavyko pasiekti“, – sakė jis.

Konservatorius Valdas Rakutis akcentavo, kad sudaromų išimčių yra per daug, todėl jų negalima apibrėžti įstatymu.

„Visos išsakytos mintys pateks į komisijos atrankos kriterijus ir niekas neišmes šių pasiūlymų. Išimčių sąrašas yra žymiai didesnis, dėl to jo negalima sudėti į įstatymą“, – tikino jis.

Įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2026 metų.