Vokietijoje vykusiuose protestuose šimtai palaikė Sirijos islamistus: konfliktai su kurdais ir pareigūnais

Smurtas Berlyne ir Diuseldorfe atskleidė pavojingą tendenciją

Praėjusį savaitgalį Vokietijoje kilo nerimą keliantys susirėmimai tarp skirtingų Sirijos politinių stovyklų šalininkų. Berlyne ir Diuseldorfe surengti protestai peraugo į atvirus smurto veiksmus, per kuriuos buvo sužeisti keli žmonės, įskaitant penkis policijos pareigūnus. Policija pradėjo kelias dešimtis ikiteisminių tyrimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų, užpuolimų ir turto sugadinimo.

Berlyne šimtai protestuotojų, remiančių naująją Sirijos vadovybę, rinkosi šalia miesto rotušės, skandavo priešiškus šūkius įvairioms religinėms ir etninėms mažumoms – drūzams, krikščionims, alavitams ir žydams. [1]

Tuo pat metu Diuseldorfe prokurdų mitingas, skirtas palaikyti Suveidos regiono gyventojus ir pasmerkti smurtą prieš mažumas Sirijoje, buvo užpultas apie 50 asmenų grupės.

„Būtent tokių scenų bijojome – kad radikalūs prieglobsčio ieškotojai, kadaise bėgę nuo režimo, dabar mūsų gatvėse propaguoja naująjį smurtinį islamistų režimą“, – sakė Vokietijos antropologė S. Šroter.

Pareigūnų duomenimis, susirėmimai Diuseldorfe kilo prie centrinės traukinių stoties, kur susitiko dvi mitingų grupės. Po žodinių išpuolių prasidėjo fizinis konfliktas: buvo svaidomi buteliai ir akmenys, vienas civilis sunkiai sužalotas. Tai jau ne pirmas atvejis, kai naujojo Sirijos režimo šalininkai kelia įtampą Europoje.

Religinių mažumų tragedijos Sirijoje persikelia į Europą

Vakarų Vokietijoje vykę protestai atspindi gilesnę krizę – Sirijos vidinių konfliktų ideologinis eksportas į Europą. Naujoji Sirijos valdžia, suformuota po Basharo al Asado žlugimo, susiduria su kaltinimais dėl sistemingų drūzų bendruomenės persekiojimų.

Žmogaus teisių organizacijų duomenimis, per pastarąją savaitę Suveidos provincijoje žuvo per 1 000 žmonių, daugiau nei 128 000 buvo priversti palikti savo namus. Degintos gyvenvietės, vykdytos egzekucijos, įskaitant moteris ir vaikus, sukėlė šoką tarptautinei bendruomenei. [2]

Nors Vakarų valstybės formaliai pasmerkė smurtą, jų pačių viduje vykstantys įvykiai rodo, kad situacija nėra tik Sirijos vidaus reikalas. Vokietijoje gyvenančių įvairių bendruomenių santykiai tampa vis labiau įtempti, ypač kai įvykiai gimtinėje ima veikti elgesį Europos gatvėse.

„Tie, kurie švenčia mažumų žudynes ir puola drūzus ar kurdus mūsų gatvėse, neturi vietos Vokietijoje“, – pabrėžė S. Šroter.
„Jie kelia pavojų nebe Sirijoje, o čia – mūsų pačių vidaus saugumui.“

Vokietijos visuomenė: tarp tolerancijos ir saugumo

Dalis ekspertų ir politikų perspėja: jei viešojoje erdvėje nebus aiškių ribų, kas leidžiama demokratijoje, o kas peržengia pavojingas ribas, radikalūs judėjimai toliau įsitvirtins.

Viena ryškiausių tokią poziciją išreiškusių asmenybių – imamė ir teisininkė Seyran Ates, žinoma Vokietijos visuomenės veikėja. [3]

„Jie buvo atsiųsti į Europą ne integruotis, o kurstyti neramumus, verbuoti sekėjų ir įgyvendinti planą – islamizuoti Europą“, – teigė S. Ates.
„Laisva visuomenė, tokia kaip Vokietija, negali ir neturi atsiriboti nuo radikalių nuomonių, kol jos nepažeidžia Konstitucijos. Tačiau dažnai islamistams parodoma daugiau tolerancijos, kad nebūtume apkaltinti islamofobija.“

S. Ates pačiai teko laikinai uždaryti savo įkurtą Ibn Rušdo mečetę dėl grasinimų. Ji taip pat beveik du dešimtmečius gyvena su policijos apsauga po to, kai prieš ją buvo įvykdytas išpuolis. Šiandien ji kviečia Vokietijos visuomenę įvardyti, kas yra pagarba įstatymui, o kas – priedanga neapykantai skleisti.

Tuo metu kurdų bendruomenės atstovas M. Tanriverdis paragino Vokietijos vyriausybę peržiūrėti savo požiūrį į Sirijos opozicijos šalininkus, ypač tuos, kurie palaiko naująją, religiniu pagrindu valdomą valdžią. Pasak jo, tokie asmenys ne tik nesiekia integracijos, bet tiesiogiai kenkia Konstitucijai ir Vakarų demokratijai.