Vokietijos kanclerio rinkimuose F. Merzas patyrė pirmą nesėkmę

F. Merzas pralaimėjo pirmąjame balsavimo ture dėl Vokietijos kanclerio posto

Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas netikėtai pralaimėjo pirmąjį balsavimą Bundestage dėl kanclerio posto. Nors jo centro dešiniųjų ir centro kairiųjų koalicija turi pakankamą daugumą parlamente, F. Merzui pritrūko šešių balsų. Jis surinko 310 iš reikiamų 316. Bundestage yra 630 vietų [1].

Politikos apžvalgininkai tai vadina beprecedente nesėkme šiuolaikinėje Vokietijos istorijoje, nes nuo 1949 m. nė vienas kandidatas nesuklupo pirmajame ture turėdamas formalų koalicinį pranašumą.

Įtariama, kad iki 18 parlamentarų, daugiausia iš socialdemokratų (SPD), galėjo slapta balsuoti prieš. Būtent su SPD F. Merzas pirmadienį pasirašė koalicinę sutartį.

Ryškėja koalicijos trapumas

Nors koalicija formaliai turi 12 vietų daugumą, F. Merzo pralaimėjimas atskleidė galimus skilimus jos viduje. Politiniai komentatoriai pažymi, kad tai meta šešėlį ne tik jo, bet ir visos būsimos Vyriausybės stabilumui.

Tai ypač skaudu F. Merzui, kuris siekė tapti stiprybės ir aiškios krypties simboliu po ankstesnės trijų partijų „šviesoforo“ koalicijos griūties. Kilus sumaiščiai Bundestage, sprendimas dėl kanclerio posto atidėtas mažiausiai iki trečiadienio.

Pagal Vokietijos Konstituciją, gali būti rengiami keli balsavimai, kol kandidatui pavyksta surinkti absoliučią daugumą, o jei to padaryti nepavyksta, kancleris gali būti išrinktas ir be jos. Tačiau tik su prezidento pritarimu.

F. Merzo nesėkmė gali pasitarnauti opozicijai: proga iškilti

Dešiniųjų partija Vokietijoje, „Alternatyva Vokietijai“, rinkimuose gavusi 20,8 % balsų, pareiškė, kad šis rezultatas parodo „silpną konservatorių ir SPD koalicijos pamatą, kurį atmetė rinkėjai“. Jiems ankstesni rinkimai nebuvo itin sėkmingi, bet populairumas šalyje sparčiai auga.

F. Merzas, kuriam tai buvo ilgai siekta proga perimti vadovavimą šaliai, dar prieš balsavimą sakė: „Tai mūsų istorinė pareiga, padaryti šią Vyriausybę sėkminga.“ Tačiau dabar jam teks svarstyti, ar rizikuoti antruoju balsavimu, ar trauktis [2].

Politinis neapibrėžtumas vyksta augančios ekonominės įtampos fone. Po dvejų metų recesijos Vokietijos ekonomika šių metų pradžioje parodė atsigavimo ženklus. Tačiau paslaugų sektorius susitraukė dėl sumažėjusio vartojimo, o eksportui kyla grėsmė dėl JAV įvestų muitų.