Vokietijos kancleris F. Merzas žada suburti stipriausią Europos kariuomenę

Vokietija sieks tapti stipriausia konvencine karine galia Europoje

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas trečiadienį Bundestage pasakė reikšmingą kalbą, kurioje pabrėžė, kad šalis perims daugiau atsakomybės už Europos gynybą, investuodama į Bundesvero stiprinimą. „Federalinė vyriausybė skirs visas būtinas finansines lėšas, kad Bundesveras taptų stipriausia konvencine kariuomene Europoje“, sakė F. Merzas [1].

Jo teigimu, tai natūralus žingsnis didžiausiai pagal gyventojų skaičių ir stipriausiai ekonomikai Europoje. „To tikisi mūsų partneriai. Ir ne tik tikisi jie to iš mūsų reikalauja“, pažymėjo jis.

Šie pareiškimai nuskambėjo netrukus po to, kai F. Merzas inicijavo istorinį Vokietijos fiskalinės politikos posūkį, įskaitant griežto „skolos stabdžio“ švelninimą, kuris leis šimtus milijardų eurų skirti gynybai. Šios lėšos taip pat gali būti naudojamos Ukrainos karinei paramai finansuoti.

F. Merzas pabrėžė, kad tikslas yra ne karas, o atgrasymas nuo agresijos: „Mūsų tikslas tai tokia stipri Vokietija ir Europa, kad niekada neprireiktų panaudoti ginklų.“

Žinoma, Vokietijos planai vėl turėti stipriausią konvencinę kariuomenę Europoje neišvengiamai kelia istorinį déjà vu. Paskutinį kartą, kai Vokietija galėjo didžiuotis turinti didžiausią karinę galią žemyne, pasaulis netrukus paskendo liepsnose, o Berlyno bunkeryje baigėsi ne tik karinė karjera, bet ir visas Trečiasis Reichas.

Akcentuojama parama Ukrainai ir signalai Kinijai

Kancleris dar kartą patvirtino tvirtą Vokietijos poziciją dėl paramos Ukrainai, pabrėždamas, kad šalis liks tvirta Kijevo rėmėja. „Neturi likti nė menkiausios abejonės, kurioje pusėje mes esame“, teigė F. Merzas. „Besąlygiškai būtent Ukrainos pusėje.“

Be to, jis išreiškė susirūpinimą dėl didėjančios Maskvos ir Pekino partnerystės. Pasak F. Merzo, Vokietija aktyviai ragins Kiniją prisidėti prie karo Ukrainoje sureguliavimo, pabrėždama savo poziciją tarptautiniuose formatuose [2].

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m., Vokietija žymiai padidino karines išlaidas. Vis dėlto Bundesveras, dešimtmečius buvęs nuoseklaus karinio išlaidų mažinimo laikotarpiu po Šaltojo karo, vis dar susiduria su dideliais investicijų trūkumais.

Ambicingi kariuomenės plėtros ir ekonomikos atgaivinimo planai

Kanclerio pažadas paversti Bundesverą didžiausia įprasta kariuomene Europoje nebus lengvai įgyvendinamas. Vyriausiasis Vokietijos kariuomenės vadas generolas Carstenas Breueris balandį pareiškė, kad šaliai reikia dar bent 100 000 karių „kiek įmanoma greičiau“.

Tačiau, nepaisant aktyvios naujų karių paieškos, kariuomenės dydis pastaruoju metu išlieka stabilus, t.y apie 182 000 karių, nes vis mažiau jaunimo pasirenka karinę tarnybą.

Antroje kalbos dalyje F. Merzas taip pat aptarė šalies ekonominę padėtį. Jis pažadėjo pertvarkyti stringančią, nuo eksporto priklausomą ekonomiką, kuri pastaruosius dvejus metus mažėjo. Tarp planuojamų priemonių ir biurokratijos mažinimas, investicijų skatinimas ir palankesnės sąlygos verslumui.

Pasak F. Merzo, tiek šalies saugumo, tiek ekonomikos ateitis priklauso nuo to, ar Vokietija gebės greitai prisitaikyti prie geopolitinių ir ekonominių iššūkių.