Vokietijos klimato planas: valdžia nori matuoti karvių išskiriamas dujas

Vokietija pristato programą: karvių išskiriamo metano matavimas ir milijardinė infrastruktūros pertvarka

Vokietijos aplinkos ministras Carstenas Schneideris (SPD) rengia naują „Klimato apsaugos programą 2026“. Dokumentas apibrėš, kaip šalis sieks klimato tikslų iki 2045 metų.

„Klimaschutzprogramm 2026“, 331 puslapio programos projekte numatyta iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bent 65 proc., palyginti su 1990 metais. Šiuo metu sumažinimas siekia apie 50 proc. Nuo 2045 metų Vokietija siekia tapti klimatui neutralia. [1]

Žemės ūkis įvardijamas kaip viena iš svarbių sričių. Projekte numatytas karvių metano matavimo programos įgyvendinimas bei mažiau metano išskiriančių pieninių karvių veisimas.

Metanas laikomas klimato kaitą skatinančiomis dujomis, todėl siūloma analizuoti galvijų išskiriamas dujas ir ieškoti būdų emisijoms mažinti. Karvių metano matavimo programa vadinama simboline politika ir abejojama jos efektyvumu. Lietuvos politikas, europarlamentaras Aurelijus Veryga socialiniame tinkle rašė be užuolankų:

„Nesulaikomai artėjame prie momento, kuomet karvės nebebezdės, mėšlas nebesmirdės, visi valgysime žolę ir bezdėsime patys. Nebebus ką kaltinti. Progresas.“

Transporto sektoriuje planuojami draudimai ir subsidijos

Programoje numatyta, kad nuo 2035 metų visoje šalyje būtų leidžiama registruoti tik elektrinius automobilius. Iki 2040 metų elektromobiliai turėtų sudaryti apie 70 proc. viso lengvųjų automobilių parko.

Benzinas brangtų dėl CO₂ kainodaros. Tuo pačiu būtų skatinamas elektrinių automobilių įsigijimas.

Numatyta 3 000 eurų subsidija pirkėjams, kurių metinės bendrosios pajamos neviršija 80 000 eurų. Pajamų riba didėtų iki 90 000 eurų už kiekvieną vaiką. Kai kuriais atvejais subsidija galėtų siekti iki 6 000 eurų.

Planuojama įrengti 350 greitojo įkrovimo stotelių elektriniams sunkvežimiams. Taip pat numatoma daugiau įkrovimo stotelių, daugiau dviračių takų ir iki 1,5 mln. dviračių stovėjimo vietų prie geležinkelio stočių iki 2030 metų. Geležinkelių tinklas būtų plečiamas tiek keleivių, tiek krovinių vežimui. [2]

Pastatų renovacijai – didesnės išmokos ir naujos lengvatos

Programa numato didesnes subsidijas gyventojams, įsirengiantiems klimatui palankias šildymo sistemas. Namų ūkiams, kurių apmokestinamos metinės pajamos neviršija 30 000 eurų, parama siektų 40 proc., vietoje dabar taikomų 30 proc.

Taip pat būtų subsidijuojamas langų keitimas, pastatų šiltinimas ir kiti atnaujinimo darbai. Nuo 2027 metų pradžios planuojama įvesti „pajamų bonusą“ – gyventojai, kurių apmokestinamos pajamos nesiekia 40 000 eurų, galėtų susigrąžinti 30 proc. išlaidų.

Jei pastatas yra itin prastai izoliuotas, būtų taikomas papildomas 10 procentinių punktų bonusas renovacijai. Taip pat numatytos didesnės mokestinės lengvatos ir spartesnė viešųjų pastatų renovacija.

Programoje taip pat nurodoma, kad daugiau nei 10 mlrd. eurų per metus būtų skiriama iš Klimato apsaugos fondo. Lėšos būtų finansuojamos iš 2025 metais įsteigto specialaus infrastruktūros ir klimato neutralumo fondo, kuriam suteikta 500 mlrd. eurų skolinimosi galimybė. Iki 2026 metų rudens planuojama parengti papildomus „novatoriškus finansavimo sprendimus (garantijas, laidavimus, kapitalo investicijas)“.

2025 metais Vokietija klimato apsaugos priemonėms jau išleido 59,5 mlrd. eurų, nors šalies biudžetas susiduria su dideliu deficitu, o ekonomika patiria spaudimą.