„Volkswagen“ stabdo kai kurių modelių gamybą: Kinijos ir Nyderlandų konfliktas lėmė lustų trūkumą

Nyderlandai perėmė Kinijos lustų gamintoją „Nexperia“ – „Volkswagen“ ir kiti įspėja apie gamybos sutrikimus

Vokietijos automobilių milžinė „Volkswagen“ perspėjo, kad jos gamybai gresia rimti trikdžiai dėl puslaidininkių trūkumo. Priežastis – geopolitinis konfliktas tarp Kinijos ir Nyderlandų dėl bendrovės „Nexperia“, kurios lustai plačiai naudojami automobilių elektroninėse valdymo sistemose.

Rugpjūčio pabaigoje Nyderlandų vyriausybė, prisidengdama nacionalinio saugumo argumentais, pasinaudojo Šaltojo karo laikų įstatymu ir perėmė „Nexperia“ kontrolę. Ši įmonė, formaliai registruota Nyderlanduose, priklauso Kinijos technologijų grupei „Wingtech“.

Pekinas atsakė greitai ir tiesiai: nuo spalio pradžios uždraudė eksportuoti tam tikrus komponentus iš Kinijos, taip sustabdydamas dalį „Nexperia“ tiekimo grandinės. Tokio masto susidūrimas tarp Europos ir Kinijos pirmiausia palietė automobilių gamintojus [1].

„Volkswagen“ patvirtino, kad dalis „Nexperia“ komponentų naudojami jos transporto priemonėse, o nors gamyba šiuo metu dar nebuvo sustabdyta, įmonė pripažino, kad „trumpuoju laikotarpiu poveikio gamybai atmesti negalima“.

Politiniai sprendimai virsta ekonominiais smūgiais: sustabdyta populiariausių modelių gamyba

Vokietijos spauda pranešė, kad dėl lustų trūkumo, „Volkswagen“ jau sustabdė kai kurių modelių, įskaitant „Golf“ ir „Tiguan“, gamybą Vokietijos Wolfsburgo gamykloje. Bendrovė aiškina, jog tai iš anksto suplanuota priemonė. Tačiau pramonės šaltiniai atskleidžia, kad priežastis – būtent „Nexperia“ tiekimo nutrūkimas [2].

Automobilių pramonės asociacijos vadovė Hildegard Müller įspėjo, kad ši krizė „gali netrukus sukelti rimtus gamybos ribojimus ir net sustabdymus“. Ekspertai prideda, jog puslaidininkių tiekimo grandinės yra itin trapios, todėl net viena politinė klaida gali turėti milžinišką poveikį visam sektoriui.

Pasak automobilių rinkos analitiko Stefano Bratzelio, gamintojai „bando skubiai pereiti prie alternatyvių tiekėjų, tačiau tokių komponentų neįmanoma rasti per trumpą laiką“. Dėl to „Volkswagen“ svarsto trumpalaikio darbo („Kurzarbeit“) modelį, siekdama išvengti masinių atleidimų. Iš pradžių tai paliestų kelis tūkstančius darbuotojų, bet situacijai blogėjant skaičius galėtų išaugti iki dešimčių tūkstančių.

Briuselio ir Hagos sprendimų pasekmės: kai „strateginis savarankiškumas“ tampa ekonomine savižudybe

„Nexperia“ krizė tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip Europos politikų siekis parodyti „strateginį savarankiškumą“ baigiasi priešingu rezultatu. Po Nyderlandų vyriausybės sprendimo perimti kinų valdomą įmonę, Kinija paprasčiausiai užsuko čiaupą ir sustabdė tiekimą.

Europos Sąjungos institucijos tikino, kad tokie veiksmai garantuos „saugų technologinį nepriklausomumą“, tačiau dabar puslaidininkių trūksta visoje automobilių pramonėje. Pasekmės juntamos ne tik Vokietijoje: „Mercedes“, „BMW“ ir kiti gamintojai taip pat naudoja „Nexperia“ gaminius savo elektronikos sistemose.

Analitikai prognozuoja, kad jei Pekinas ir toliau blokuos eksportą, Europos automobilių sektoriui gresia dar viena gamybos krizė – panaši į tą, kuri paralyžiavo pramonę pandemijos metais. „Volkswagen“ jau susiduria su pardavimų kritimu Kinijoje ir Jungtinėse Valstijose, augančiomis energijos kainomis bei didžiulėmis investicijų į elektromobilius išlaidomis.

Bendrovės finansų vadovas Arno Antlitz įspėjo, kad iki 2026 metų įmonei reikės apie 11 milijardų eurų likvidumo, kad būtų įgyvendinti numatyti projektai. Tad politinis žaidimas su Pekinu dabar grįžta kaip bumerangas. Olandų sprendimas „apsaugoti“ nacionalinius interesus virto realia grėsme visos Europos automobilių pramonei. Kaip ironizuoja pramonės komentatoriai, „dar vienas Briuselio savarankiškumo eksperimentas baigėsi tuo, kad kinai paprasčiausiai ištraukė kištuką“.