VRK pristabdė sprendimą dėl Žemaitaičio: paaiškėjo naujos aplinkybės

Verdikto dėl „Nemuno aušros“ dar teks palaukti

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nusprendė trims savaitėms nukelti sprendimą dėl galimų „Nemuno aušros“ ir jos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio rinkimų kampanijų finansavimo pažeidimų. Galutinis verdiktas turėtų būti priimtas iki rugpjūčio 20 dienos.

Posėdžio metu komisija nusprendė suteikti papildomo laiko bendrovėms „Tvari statyba“ ir „Lajota“, kurios pareiškė turinčios naujų dokumentų, galinčių turėti įtakos tyrimo išvadoms. Įmonių atstovai taip pat prašė VRK kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), tačiau šiam siūlymui komisija nepritarė [1].

VRK pirmininkė Lina Petronienė pabrėžė, kad sprendimas atidėti tyrimo pabaigą priimtas siekiant užtikrinti visapusišką aplinkybių įvertinimą. Komisija tikisi, kad papildoma informacija leis priimti teisiškai pagrįstą sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, jog jis, tikėtina, bus skundžiamas teisme. Už sprendimo atidėjimą balsavo šeši VRK nariai, penki susilaikė.

Tyrime – dešimtys tūkstančių eurų ir įtarimai dėl neteisėto finansavimo

VRK darbo grupės parengtame projekte teigiama, kad „Nemuno aušros“ Seimo rinkimų kampanija galėjo būti finansuojama pažeidžiant įstatymus – naudojant juridinių asmenų lėšas bei pasitelkiant trečiuosius asmenis. Tyrimo duomenimis, per Robertą Puchovičių partiją galėjo pasiekti 24,2 tūkst. eurų iš bendrovių „Tvari statyba“ ir „Lajota“.

Atskirai vertinama ir 4,5 tūkst. eurų suma, kuri, kaip įtariama, tokiu pačiu būdu galėjo būti panaudota Remigijaus Žemaitaičio prezidento rinkimų kampanijai. Darbo grupė taip pat mano, kad R. Puchovičius galėjo veikti kaip tarpininkas, per kurį į rinkimų kampanijas buvo nukreiptos juridinių asmenų lėšos.

Tyrime minimas ir Aleksandras Fursas. Pagal projekto išvadas, jo perduoti 5 tūkst. eurų į prezidento rinkimų kampaniją pateko per Liną Šukytę-Korsakę, kuri šiuos pinigus deklaravo kaip savo asmeninę auką. Be to, tyrėjai vertina ir atvejus, kai partijos nario mokesčiai galėjo būti sumokėti ne iš pačių narių lėšų.

Įtariama, kad Roberto Puchovičiaus perduotus pinigus tam panaudojo jo brolio verslo partneris Paulius Kazilionis, tėvas Edvardas Puchovičius ir sutuoktinė Eva Puchovič. Bendra tokių įmokų suma siekia 4,3 tūkst. eurų.

Kokios pasekmės gresia partijai ir jos lyderiui?

Jeigu VRK pritars darbo grupės išvadoms, „Nemuno aušra“ gali būti pripažinta šiurkščiai pažeidusi Rinkimų kodeksą ir Politinių organizacijų įstatymą dėl neteisėto Seimo rinkimų kampanijos finansavimo. Tuo metu Remigijus Žemaitaitis gali būti pripažintas padaręs šiurkštų Rinkimų kodekso pažeidimą dėl prezidento rinkimų kampanijos finansavimo juridinių asmenų lėšomis ir per tarpininkus.

Komisija taip pat svarstys įpareigoti politiką per 20 darbo dienų į valstybės biudžetą grąžinti 9,5 tūkst. eurų, kurie būtų pripažinti neteisėtu prezidento rinkimų kampanijos finansavimu. Sprendimą dėl pačios partijos galimai neteisėtai gautų 28,5 tūkst. eurų planuojama priimti vėliau – po to, kai bus išspręstas klausimas dėl valstybės biudžeto asignavimų politinėms partijoms.

Jeigu pažeidimai bus patvirtinti, tai būtų jau antras šiurkštus „Nemuno aušros“ finansinis pažeidimas. Šių metų kovą VRK konstatavo, kad partija netinkamai panaudojo valstybės biudžeto lėšas, už jas nuomodamasi automobilius iš savo pirmininko ir partijos narės. Dėl to politinė jėga neteko 241,8 tūkst. eurų pirmojo pusmečio valstybės dotacijos.

Šią VRK išvadą birželį galutiniu ir neskundžiamu sprendimu paliko galioti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Nors teismas panaikino sprendimo dalį, kuria R. Žemaitaitis ir partijos vicepirmininkė Daiva Petkevičienė buvo įpareigoti grąžinti iš partijos gautas lėšas, pagrindinės komisijos išvados dėl šiurkštaus finansinio pažeidimo liko galioti.