Vyrai, vaikystėje susidūrę su pasyviu rūkymu, gali plaučių ligas perduoti savo vaikams

Tyrimas atskleidžia, kad pasyvus rūkymas vaikystėje gali paveikti vėlesnės kartos sveikatą

Australijos mokslininkai nustatė, kad vyrai, kurie vaikystėje buvo veikiami pasyvaus rūkymo, dažniau perduoda savo vaikams prastesnę plaučių sveikatą. Tai rodo naujas tyrimas, paskelbtas žurnale Thorax, pabrėžiantis, jog rūkymo poveikis gali būti ne tik tiesioginis, bet ir tarp kartų [1].

„Šie rezultatai rodo, kad rūkymas gali pakenkti plaučių funkcijai ne tik patiems rūkantiems, bet ir jų vaikams bei net anūkams“, – rašė tyrėjai.

Analizuoti duomenys apie 890 tėvų, kurių vaikai gimė XX a. šeštajame dešimtmetyje Australijoje. Mokslininkai stebėjo šias šeimas iki 2010-ųjų, kai vaikams buvo daugiau nei 50 metų. Jie nustatė, kad vyrai, kurių tėvai rūkė bent šešias dienas per savaitę iki jų paauglystės, daug dažniau turėjo vaikų su ilgalaikėmis kvėpavimo problemomis.

Vaikų plaučių problemos išliko iki suaugusio amžiaus

Iki 53 metų amžiaus šie vaikai turėjo 56 procentais didesnę tikimybę, kad jų plaučių funkcija bus sutrikusi. Ji buvo matuojama pagal priverstinio iškvėpimo tūrį per vieną sekundę (FEV1). Rezultatai rodė, kad plaučių funkcija blogėjo sparčiau, net jei oficialiai dar nebuvo diagnozuota lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) — viena iš dažniausių mirties priežasčių pasaulyje.

„Plaučių funkcijos pažeidimai gali prasidėti dar gerokai prieš tai, kai pasireiškia klinikiniai simptomai“, – pabrėžė viena iš tyrimo autorių, Melburno universiteto profesorė Shyamali Dharmage.

Svarbu tai, kad net įvertinus kitus galimus veiksnius, tokius kaip socialinė padėtis ar šeimos astmos istorija, ryšys išliko stiprus. Jis buvo dar ryškesnis tais atvejais, kai ir patys vaikai augo aplinkoje, kur buvo rūkoma.

Pasyvus rūkymas palieka pėdsaką genetiškai, todėl tėvai raginami saugoti savo vaikus

Tyrimo autoriai neatmeta, kad genetika ar kiti iki šiol nežinomi veiksniai taip pat gali turėti įtakos. Tačiau viena iš hipotezių — jog berniukų spermos ląstelės dar nesubrendusiame amžiuje gali būti paveiktos cigarečių medžiagų, o tai nulemia, kokias savybes jie perduos savo vaikams.

Tyrime nustatyta, kad net 69 procentai tėvų ir 57 procentai vaikų vaikystėje patyrė pasyvaus rūkymo poveikį. Be to, apie pusė vaikų gyvenime buvo bent kartą rūkę patys. Vis dėlto jų pačių patirtas pasyvus rūkymas paaiškino tik apie 10 procentų ryšio tarp plaučių problemų ir tėvų patirtos rūkymo aplinkos.

„Apsauga nuo pasyvaus rūkymo gali padėti ne tik dabartinių vaikų kvėpavimo sveikatai, bet ir jų būsimų vaikų kartai“, – sakė profesorė S. Dharmage. Mokslininkai ragina tėvus nutraukti šį užburtą ratą ir saugoti savo vaikus nuo rūkymo poveikio.