Vyriausybė imasi istorinės mįslės: bus ieškoma Vytauto Didžiojo palaikų

Vyriausybė pritarė plataus masto Vilniaus arkikatedros tyrimams

Vienas svarbiausių Lietuvos istorinių objektų netrukus sulauks iki šiol neregėto masto mokslinių tyrimų. Vyriausybė trečiadienį pritarė kompleksinei Vilniaus arkikatedros tyrimų programai, kurios tikslas – išsamiai ištirti pastato istoriją, architektūrą ir jame palaidotus asmenis. Kartu bus siekiama patikrinti ir daug diskusijų sukėlusią hipotezę, kad katedroje gali būti palaidoti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikai.

Sprendimas priimtas po laikinosios premjerės Ingos Ruginienės sudarytos darbo grupės išvadų. Specialistai konstatavo, kad nors Vilniaus arkikatedra yra vienas svarbiausių Lietuvos valstybingumo, krikščionybės ir valdovų istorijos simbolių, iki šiol jos tyrimai buvo fragmentiški ir neapėmė visų reikalingų mokslo sričių [1].

Tyrimai apims istoriją, archeologiją ir genetiką

Numatyta, kad tyrimų programa bus įgyvendinama keliomis kryptimis. Bus analizuojami istoriniai šaltiniai, atliekami archeologiniai kasinėjimai, tiriama pastato architektūra bei mūras, taip pat planuojami bioarcheologiniai, antropologiniai ir paleogenetiniai tyrimai. Specialistai tikisi, kad toks kompleksinis požiūris leis gerokai praplėsti žinias apie arkikatedros raidą ir joje palaidotus žmones.

Planuojama sukurti išsamią arkikatedroje įvairiais laikotarpiais palaidotų asmenų duomenų bazę bei sukaupti biologinių mėginių archyvą. Pasak darbo grupės vadovės Ingridos Kutkienės, tai ne tik prisidės prie tikslesnio Lietuvos istorijos pažinimo, bet ir suteiks vertingos medžiagos genetiniams bei biologinės istorijos tyrimams. Įgytos žinios ateityje galėtų būti panaudotos ir personalizuotos medicinos srityje.

Dar viena svarbi tyrimų nauda – galimybė mokslu pagrįstais faktais atsakyti į istorinius ginčus ir mažinti dezinformacijos apie Lietuvos praeitį sklaidą.

Ieškos Vytauto Didžiojo palaikų ir kurs valdovų panteoną

Vienas daugiausiai dėmesio sulaukusių tyrimų etapų bus skirtas galimos Vytauto Didžiojo palaidojimo vietos paieškai. Lietuvos istorijos institutui siūloma pavesti atlikti minimaliai invazinį bandomąjį tyrimą, kuriam planuojama skirti iki 35 tūkst. eurų.

Susidomėjimas šia tema sustiprėjo šiemet, kai istorijos tyrinėtojas Saulius Poderis paskelbė surinkęs duomenų, leidžiančių manyti, jog tarpukariu vykdant Vilniaus katedros rekonstrukciją galėjo būti aptikti Vytauto Didžiojo palaikai. Jo teigimu, dėl to meto politinių aplinkybių apie radinį viešai nebuvo pranešta, o palaikai galėjo būti paslėpti iš naujo. Vėliau tyrinėtojas iškėlė versiją, kad jų reikėtų ieškoti užmūrytoje nišoje prie Kazimiero koplyčios.

Be mokslinių tyrimų, Vyriausybė nusprendė imtis ir kitų istorinio paveldo projektų. Kultūros ministerijai pavesta koordinuoti Lietuvos valdovų panteono įrengimą Vilniaus arkikatedroje. Taip pat planuojama įamžinti Vytauto Didžiojo brolio Butauto atminimą Prahoje, o kartu su Čekijos ir Ukrainos institucijomis inicijuoti Gediminaičių ir Olelkaičių dinastijų palaidojimo vietų tyrimus.

Per trejus metus – 7,5 mln. eurų investicija

Kompleksinei tyrimų programai ir su ja susijusiems darbams valstybė planuoja skirti reikšmingą finansavimą. 2027 metais numatyta beveik 2 mln. eurų, 2028-aisiais – 2,44 mln. eurų, o 2029 metais – daugiau nei 3 mln. eurų. Iš viso per trejų metų laikotarpį projektui ketinama skirti apie 7,5 mln. eurų.

Tikimasi, kad šie tyrimai ne tik padės atsakyti į klausimą dėl galimos Vytauto Didžiojo amžinojo poilsio vietos, bet ir taps vienu svarbiausių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo tyrimų projektų. Jei hipotezės pasitvirtintų, tai būtų vienas reikšmingiausių istorinių atradimų nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu.