Vienas įrašas.549 587akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Vyriausybė mažina traukinių bilietų kainas: siūlo alternatyvą brangstančiam kurui

•Auto•Viktorija Navickienė
2 šaltiniai
Komentuoti (0)

Dviem mėnesiams – pigesnės kelionės traukiniais

Augant kuro kainoms, Vyriausybė trečiadienį paskelbė apie naują priemonę – laikinai mažinamas traukinių bilietų kainas visoje Lietuvoje. Pasak Ministrės Pirmininkės, sprendimas skirtas padėti gyventojams sumažinti kasdienes išlaidas ir paskatinti rinktis viešąjį transportą vietoje automobilio.

„Augančios kuro kainos šiandien paliečia kiekvieną Lietuvos gyventoją. Todėl Vyriausybės atsakas turi būti greitas, konkretus ir apčiuopiamas“, – spaudos konferencijoje sakė premjerė I. Ruginienė.

Vyriausybė nusprendė, kad balandžio ir gegužės mėnesiais vietinio susisiekimo traukinių bilietams bus taikomos reikšmingos nuolaidos. Premjerė teigė, kad kai kuriais atvejais kainos mažės perpus, o susisiekimo ministras Juras Taminskas patikslino, jog vidutiniškai bus taikoma apie 30 proc. nuolaida.

Pasak susisiekimo ministro, nuolaidos galios visiems bilietams – tiek vienkartiniams, tiek mėnesiniams, taip pat ir keleiviams, kurie jau dabar turi lengvatas.

„Nuo balandžio 1 iki gegužės 31 visiems bilietams bus taikoma apie 30 proc. nuolaida, įskaitant ir mėnesinius bilietus bei jau dabar lengvatas turinčius keleivius“, – teigė Juras Taminskas.

Skaičiuojama, kad po nuolaidų kelionė iš Vilniaus į Kauną galėtų kainuoti apie 5 eurus, o studentams, moksleiviams ir senjorams – apie 2,5 euro ar net mažiau.

Ministro teigimu, sprendimas priimtas įvertinus, kad vidutinės namų ūkių išlaidos kurui pastaruoju metu išaugo maždaug 80–100 eurų per mėnesį.

Tikimasi didesnio keleivių srauto ir ilgalaikio pokyčio

Vyriausybė tikisi, kad ši priemonė ne tik sumažins finansinę naštą, bet ir paskatins gyventojus dažniau rinktis viešąjį transportą. Prognozuojama, kad per du mėnesius traukiniais keliaus apie 1,2 mln. žmonių, o keleivių skaičius gali išaugti dar maždaug 200 tūkst.

„Tikslas yra, kad žmonės galėtų pasirinkti pigesnę alternatyvą, amortizuoti išlaidas ir kartu keliauti tvariau“, – Vyriausybės spaudos konferencijos metu sakė J. Taminskas.

Anot jo, dalis gyventojų, kurie iki šiol rinkdavosi automobilius, gali išbandyti traukinius ir ateityje juos rinktis dažniau. Ypač tai aktualu tarp didžiųjų miestų kasdien važinėjantiems darbuotojams bei šeimoms.

Be to, pabrėžiamas ir aplinkosauginis aspektas. Net ir dyzeliniai traukiniai, ministro teigimu, yra mažiau taršūs nei automobiliai, nes vienu metu perveža daugiau keleivių. Praėjusiais metais traukiniais keliavę žmonės padėjo sumažinti CO₂ emisijas apie 34 mln. kilogramų.

Bilietų gali pritrūkti, sprendimai – laikini

Vis dėlto valdžia pripažįsta, kad augant keleivių srautams gali kilti praktinių iššūkių. Jau dabar populiariausiomis kryptimis bilietai neretai išperkami iš anksto.

„Negaliu pažadėti, kad savaitgaliais visada rasite bilietų, bet išnaudosime visą turimą parką ir, jei reikės, didinsime sąstatus“, – sakė „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.

Ji pridūrė, kad itin paklausiomis dienomis, ypač per šventes ar savaitgalius, vietų gali pritrūkti, todėl keleiviams rekomenduojama bilietus įsigyti iš anksto.

Tuo metu premjerė pabrėžė, kad tai – tik viena iš kelių priemonių, kuriomis siekiama reaguoti į augančias kuro kainas.

„Kiekvieną savaitę pristatome naujus sprendimus, ir taip bus toliau“, – teigė I. Ruginienė.

Vyriausybė jau yra priėmusi sprendimą panaudoti dalį valstybės kuro rezervo bei derina laikino dyzelio akcizo mažinimo klausimą su Europos Komisija. Tačiau galutinis poveikis, anot premjerės, priklausys ir nuo išorinių veiksnių, įskaitant situaciją tarptautinėse rinkose.

Nors priemonė vertinama kaip greitas atsakas į augančias kainas, jos efektyvumas paaiškės tik po kelių mėnesių, įvertinus realų keleivių srautą ir gyventojų pasirinkimus.

traukinys
Traukinių stotis. 77 nuotrauka

Kelionės traukiniais Lietuvoje populiarėja

Traukinių populiarumas Lietuvoje pastaraisiais metais nuosekliai didėja. Kaip anksčiau skelbė „LTG Link“, 2025 metais traukiniais keliavo net 5,9 mln. keleivių – tai daugiau nei dvigubai viršija Lietuvos gyventojų skaičių.

Didžioji dalis kelionių vyko šalies viduje – vietiniais maršrutais keliavo apie 5,3 mln. žmonių. Populiariausia kryptis išliko Vilnius–Kaunas–Vilnius, kuria per metus pasinaudojo daugiau nei 2 mln. keleivių. Tarp dažniausiai pasirenkamų maršrutų taip pat buvo Vilnius–Klaipėda ir Vilnius–Turmantas, o sparčiausias augimas fiksuotas Kauno–Šiaulių kryptimi.

Augo ir tarptautinių kelionių skaičius. „LTG Link“ duomenimis, 2025 metais į užsienį traukiniais vyko beveik 115 tūkst. keleivių – apie 10 proc. daugiau nei metais anksčiau. Daugiausia keliauta į Latviją – maršrutu Vilnius–Ryga vyko apie 66 tūkst. žmonių, o į Lenkiją – apie 49 tūkst., tai net 21 proc. daugiau nei 2024 metais.

Tuomet „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė yra sakiusi, kad traukiniai tampa vis svarbesne kasdienio susisiekimo dalimi, nes gyventojai vis dažniau renkasi patogesnes ir tvaresnes keliones.

Šie duomenys rodo, kad net ir iki naujų Vyriausybės sprendimų traukinių naudojimas Lietuvoje augo, o laikinos nuolaidos gali dar labiau paskatinti šią tendenciją. [1]

Nors traukinių populiarumas ir auga, didelė dalis gyventojų kasdien vis dar renkasi automobilius. Remiantis automobilių duomenų įmonės „carVertical“ tyrimu, vienas automobilio savininkas Lietuvoje su ta pačia transporto priemone vidutiniškai nuvažiuoja apie 89,7 tūkst. kilometrų prieš ją parduodamas – tai daugiau nei Europos vidurkis, siekiantis apie 75,9 tūkst. kilometrų. [2]

Skaičiuojama, kad per metus lietuviai vidutiniškai nuvažiuoja apie 16,3 tūkst. kilometrų. Tai rodo, kad automobiliai išlieka svarbiausia kasdienio susisiekimo priemone, ypač regionuose ar tarp miestų, kur viešojo transporto pasirinkimas dar nėra toks platus.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.