Vyriausybė ruošia dosnesnį paketą šeimoms: 50 mln. eurų būstui ir nauja išmoka vaikams

Parama būstui – iki 50 mln. eurų per metus

Paramos pirmajam būstui nebeturėtų tekti medžioti per kelias minutes, o daugiau šeimų galėtų realiai pasinaudoti valstybės pagalba. Vyriausybė rengia šeimų skatinimo paketą, kuriame numatyta gerokai išplėsti pirmojo būsto regionuose programą.

Premjero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, šiai priemonei kasmet planuojama skirti iki 50 mln. eurų. Didesnis finansavimas turėtų sumažinti situacijų, kai paramai skirtos lėšos išsenka vos prasidėjus paraiškų teikimui [1].

„Jūs pamenate turbūt ir visi pamename, kad dažnai būdavo toks pratimas: registracija, aplikavimas (paramos pirmajam būstui išmokai – BNS) ir per penkias minutes baigiasi pinigai. Tai tas požiūris turėtų keistis su didesniu finansavimu“, – žurnalistams sakė M. Sinkevičius.

Pagalba galėtų būti prieinama ir šeimoms, kurios subsidiją jau yra gavusios, tačiau susilaukusios daugiau vaikų norėtų persikelti į didesnį būstą.

Išmoka mokyklinėms reikmėms būtų skiriama visiems

Kitas svarbus pokytis paliestų priešmokyklinukų ir pradinių klasių mokinių šeimas. Vyriausybė siūlo prieš mokslo metus skirti vienkartinę maždaug 140 eurų išmoką vaikų reikmenims.

Svarbiausias skirtumas nuo dabartinės tvarkos – ši parama būtų universali ir nepriklausytų nuo šeimos pajamų.

Šiuo metu panaši 148 eurų išmoka mokama tik mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms. Naujuoju modeliu siekiama, kad finansinė pagalba pasiektų gerokai platesnį tėvų ratą.

Dėl vaiko priežiūros išmokų dar nėra sutarimo

Daugiau diskusijų koalicijoje kelia vaiko priežiūros išmokų ribos. Šiuo metu didžiausia galima išmoka siejama su dviem vidutiniais darbo užmokesčiais.

M. Sinkevičius pasiūlė šią ribą padidinti dvigubai – iki keturių vidutinių atlyginimų. Tačiau tarp valdančiųjų svarstomas ir variantas maksimalių išmokos „lubų“ apskritai atsisakyti.

Jeigu būtų pasirinktas toks modelis, galėtų keistis ir išmokos apskaičiavimo tvarka. Tėvų pajamos galėtų būti vertinamos ne pagal trumpą laikotarpį, o, pavyzdžiui, pagal dvejų ar trejų metų darbo užmokesčio vidurkį.

Galutinis sprendimas dėl šios priemonės dar nepriimtas.

„Tai dėl lubų arba vaiko priežiūros atostogų išmokų dydžių, susietų su tėvelio ar mamytės darbo užmokesčiu iki susilaukiant vaiko, mes dar diskutuosime“, – sakė M. Sinkevičius.

Visam paketui prireiks šimtų milijonų eurų

Valdančiosios koalicijos partneriai šeimų skatinimo planą iš esmės vertina palankiai, tačiau pabrėžia, kad vien didesnėmis išmokomis demografinių problemų išspręsti nepavyks.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius teigė, kad viena svarbiausių paketo užduočių – užtikrinti teisingesnę paramą skirtingose situacijose atsiduriančioms šeimoms. Daugiau dėmesio numatoma skirti ir tiems, kurie augina vaiką su negalia ar susiduria su sunkumais gimus neišnešiotam kūdikiui.

„Paketu sprendžiami tokie dalykai kaip vaikas, gimęs su negalia šeimoje, jis yra matomas. (…) Pamatome ankstukus, kuriems dažnai dėl biurokratijos, deja, bet tos šeimos netekdavo dalies pajamų. Tai tas teisingumas yra tikrai labai svarbus“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Sinkevičius.

Politiko teigimu, tikslas nėra vien didinti išmokas. Siekiama sukurti palankesnę aplinką jauniems žmonėms kurti šeimas ir kartu sumažinti biurokratines kliūtis, su kuriomis susiduria tėvai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Aušrinė Norkienė nurodė, kad frakcija ketina teikti ir savo pasiūlymus. Pasak jos, gimstamumui skatinti reikalinga ne vien finansinė parama, bet ir platesnis požiūrio į šeimą bei vaikus pokytis visuomenėje.

Iš viso planuojamą šeimų skatinimo paketą sudaro devynios priemonės. Skaičiuojama, kad visiškai jas įgyvendinus ilgainiui gali prireikti beveik 770 mln. eurų.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad didžiausios diskusijos dar laukia dėl to, kaip greitai priemonės turėtų būti įgyvendintos ir kiek valstybė galės tam skirti lėšų.

Pirmieji su paketu susiję įstatymų projektai Seimą turėtų pasiekti rudens sesijos pradžioje. Šeimų stiprinimą ir demografinės padėties gerinimą Vyriausybė yra įvardijusi vienu svarbiausių darbų iki kadencijos pabaigos 2028 metais.