Vyriausybė ruošia permainas: Lietuvoje gali nelikti NTAKD

Vyriausybė svarsto NTAKD funkcijas perduoti SAM

Valdantieji svarsto atsisakyti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) kaip savarankiškos institucijos. Pagal svarstomą modelį, departamento vykdomos funkcijos būtų perduotos Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžioms įstaigoms, kurios perimtų psichoaktyviųjų medžiagų stebėseną, priklausomybių prevenciją, gydymo koordinavimą ir žalos mažinimo priemones.

Vyriausybės atstovų teigimu, dabartinė sistema nėra pakankamai efektyvi, nes dalis ministerijos ir departamento veiklų dubliuojasi. Tikimasi, kad visas atsakomybes sutelkus vienoje sistemoje būtų galima greičiau priimti sprendimus, sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti sklandesnį priklausomybių politikos įgyvendinimą [1].

Vis dėlto pokyčiai artimiausiu metu neįvyktų – tam dar reikėtų politinio pritarimo ir teisės aktų pakeitimų.

Kilo nesklandumų – vadovė neinformuota, o Seimas laukia atsakymų

Kol Vyriausybė svarsto departamento ateitį, NTAKD direktorė Rita Sketerskienė teigia apie galimą institucijos panaikinimą oficialiai negirdėjusi. Anot jos, departamentas ir toliau vykdo jam pavestas funkcijas, o reformos vertinti neįmanoma, kol nėra pateikta konkrečių sprendimų.

Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad pats departamentas tuo pačiu metu inicijuoja vidaus pokyčius. Tarp siūlymų – veiklos krypčių peržiūra, valdymo struktūros optimizavimas ir atsisakymas reikalavimo turėti nuolatinį direktoriaus pavaduotoją. Tuo metu Seimo nariai ragina neskubėti su išvadomis ir pirmiausia sulaukti detalaus pertvarkos plano.

Politikai taip pat atkreipia dėmesį į seniai įvardijamas problemas – ribotą finansavimą, darbuotojų trūkumą ir didelę personalo kaitą. Jų vertinimu, būtent šie iššūkiai galėjo paskatinti diskusijas apie departamento ateitį. Jei reforma būtų įgyvendinta, Lietuvoje nebeliktų institucijos, kuri daugiau nei dešimtmetį buvo pagrindinis valstybės instrumentas narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės srityje.

Neatliktas nei vienas prekybos vietos patikrinimas?

Tuo tarpu dar šių metų pradžioje visuomenę sukrėtė europarlamentaro Aurelijaus Verygos paviešinti duomenys apie Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) veiklą. Politikas atskleidė, kad 2025 metais departamentas neatliko nė vieno planinio, neplaninio, nuotolinio ar fizinio mažmeninės prekybos alkoholio ir tabako gaminiais vietų patikrinimo.

Dar daugiau klausimų sukėlė statistika, rodanti, kad ir ankstesniais metais kontrolės mastai buvo itin riboti – planinių patikrinimų per penkerių metų laikotarpį atlikta vos keletas. Pats A. Veryga pripažino iš pradžių manęs, jog pateiktuose skaičiuose galėjo būti klaida, tačiau departamento atsakymas tai patvirtino.

Kritikos departamentui netrūko ir dėl praktinės kontrolės rezultatų. Viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų apie sostinėje veikiančias tabako parduotuves, kuriose gaminiai esą buvo eksponuojami pažeidžiant galiojančius reikalavimus. Nors NTAKD nurodė tokius atvejus vertinantis, kritikai kelia klausimą, ar kontrolė nėra tapusi daugiau teorine nei realia.

Tuo metu departamento veiklos ataskaitose daugiausia dėmesio skiriama prevencijai, mokymams ir švietimo iniciatyvoms, o viešai prieinami duomenys rodo, kad įstaigoje dirba 33 darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas siekia apie 3,7 tūkst. eurų.

Didžioji dalis patikrų – nuotoliniu būdu?

2025-ųjų pabaigoje A. Veryga taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad vykdydamas prekybos alkoholiu ir tabako gaminiais kontrolę, NTAKD daugiausia rėmėsi nuotolinėmis priemonėmis. Politiko paviešinti duomenys rodė, jog 2024 metais planuota patikrinti 84 ūkio subjektus, tačiau vietoje fizinių apsilankymų prekybos vietose jiems buvo siunčiamos užpildyti atitikties deklaracijos, anketos ir klausimynai. Tokiu būdu buvo tikrinami tiek didelės, tiek vidutinės rizikos grupei priskirti verslai.

Pats A. Veryga kėlė klausimą, ar tokia kontrolė gali būti pakankamai veiksminga. Anot jo, nuotoliniu būdu pildomos anketos ir deklaracijos leidžia sumažinti administracinę naštą, tačiau ne visada suteikia galimybę objektyviai įvertinti realią situaciją prekybos vietose. Dėl to politikas abejojo, ar toks priežiūros modelis gali visiškai pakeisti fizinius patikrinimus.