Vyriausybė siūlo keisti Darbo kodeksą: kas keistųsi darbuotojams ir darbdaviams?

Vyriausybė įregistravo Darbo kodekso pakeitimų projektą – siūloma griežtinti atsakomybę už neišmokėtą atlyginimą

Vyriausybė įregistravo plataus masto Darbo kodekso ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektą. Jei projektas būtų patvirtintas, tiesiogiai paliestų daugelį dirbančių žmonių.

Vienas ryškiausių pakeitimų – penkis kartus didesni delspinigiai už pavėluotą atlyginimą. Šiuo metu už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojama 0,1 proc. nuo neišmokėtos sumos. Siūloma išlaikyti tą pačią skaičiavimo formulę, bet galutinį dydį padauginti iš penkių. Paprastai tariant, jei alga vėluotų mėnesį, darbuotojas gautų gerokai didesnę papildomą kompensaciją nei dabar.

Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti atsiskaitymą atleidimo dieną. Numatyta, kad suma, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, turėtų būti išmokėta paskutinę darbo dieną, nebent susitariama kitaip. Didesnė išmokų dalis galėtų būti išmokama šalių sutartu laiku. Tikslas – sumažinti situacijas, kai žmogus po atleidimo ilgesnį laiką laukia jam priklausančių pinigų.

Didesnes pajamas gaunantiems darbuotojams – ilgesnis išbandymo laikotarpis

Projektu siūloma, kad darbuotojams, kurių mėnesinis atlyginimas siekia ne mažiau kaip du paskutinius paskelbtus šalies vidutinius bruto darbo užmokesčius, būtų galima taikyti iki šešių mėnesių išbandymo laikotarpį vietoj dabar galiojančių trijų. Šis pakeitimas būtų taikomas tik didesnes pajamas gaunantiems specialistams ar vadovams.

Taip pat siūloma aiškiau suformuluoti atleidimą darbdavio valia dėl pagrįstos priežasties. Tai nereiškia, kad darbuotojas galėtų būti atleistas be motyvų – priežastis turėtų būti aiškiai nurodyta įspėjime. Darbuotojui išliktų teisė ginčyti sprendimą teisme, tačiau pats reguliavimas taptų lankstesnis nei šiuo metu.

Numatyti ir pakeitimai dėl nuotolinio darbo. Darbdavys privalėtų tenkinti nėščių darbuotojų, darbuotojų, auginančių vaiką iki 8 metų, vienų auginančių vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų, taip pat darbuotojų, prižiūrinčių sergantį ar neįgalų šeimos narį, prašymus dirbti nuotoliniu būdu. Atsisakyti būtų galima tik tuo atveju, jei tai objektyviai neįmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso. Be to, būtų sudaryta galimybė kolektyvinėse sutartyse susitarti dėl kompensacijų už papildomas išlaidas dirbant iš namų.

Keistųsi ir kai kurios atostogų taisyklės. Aukštesnio lygmens kolektyvinėse sutartyse būtų galima nustatyti trumpesnį laiką, per kurį reikia pasinaudoti sukauptomis atostogomis, o už dalį atostogų, viršijančių minimalų įstatyme nustatytą laiką, galėtų būti mokama piniginė kompensacija.

Valstybės ir savivaldybių valdomose bendrovėse atsirastų darbuotojų atstovai valdybose

Projektu siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių valdomose akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose veikia valdyba ar stebėtojų taryba, darbuotojų atstovai sudarytų ne mažiau kaip penktadalį valdybos narių, bet bet kuriuo atveju – bent vieną narį.

Darbuotojų atstovams būtų taikomi tokie pat kompetencijos ir nepriklausomumo reikalavimai kaip ir kitiems valdybos nariams. Jų kvalifikacijos kėlimas, reikalingas pareigoms atlikti, būtų finansuojamas darbdavio lėšomis. Siūlymo tikslas – stiprinti darbuotojų dalyvavimą sprendimų priėmime valstybės valdomose įmonėse.

Kol kas visi šie pakeitimai yra tik registruotas projektas. Seimas juos dar turės svarstyti, galimi ir papildomi pataisymai. Tačiau jau dabar aišku, kad diskusijos dėl atlyginimų apsaugos, išbandymo terminų ir darbuotojų vaidmens įmonių valdyme bus vienos iš jautriausių. [1]