Vyriausybė siūlo naujas taisykles dėl brokuotų gaminių: kas atsakys už žalą?

Užregistruotas įstatymo projektas, kuris keistų atsakomybę už brokuotus gaminius

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija parengė Civilinio kodekso pakeitimo projektą, kuriuo siūloma atnaujinti atsakomybės už gaminius su trūkumais taisykles. Kol kas tai – tik įstatymo projektas, kuriam dar turės pritarti Seimas.

Kaip nurodoma ministerijos parengtame aiškinamajame rašte, dabartinis reguliavimas remiasi 1985 metų Europos Sąjungos direktyva. Per tą laiką gaminiai smarkiai pasikeitė – atsirado išmanieji įrenginiai, programinė įranga, nuotoliniai atnaujinimai, dirbtinio intelekto sprendimai. Dėl to dalis šiandieninių situacijų teisėje nėra aiškiai apibrėžtos. [1]

Projektu siekiama į Lietuvos teisę perkelti 2024 m. spalio 23 d. priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/2853. Ši direktyva pakeičia ankstesnį reguliavimą ir turi būti taikoma visose ES šalyse nuo 2026 m. gruodžio 9 d.

Teisingumo ministerija aiškina, kad tikslas – sukurti aiškesnes taisykles, kas atsako už žalą, kai ji kyla dėl nekokybiško gaminio, ir užtikrinti, kad nukentėję žmonės galėtų realiai gauti kompensaciją.

Projektas numato, kad atsakomybė gali tekti ne tik gamintojui, bet ir kitiems rinkos dalyviams

Pagal siūlomus pakeitimus, atsakomybė už žalą galėtų būti taikoma ne tik gamintojui. Įstatymo projektas numato platesnį atsakingų subjektų ratą.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad tam tikrais atvejais atsakyti galėtų importuotojai, gamintojo įgaliotieji atstovai, realizavimo paslaugų teikėjai ar platintojai. Tokia sistema siekiama užtikrinti, kad visada būtų konkretus subjektas Europos Sąjungoje, iš kurio galima reikalauti žalos atlyginimo.

Tai ypač aktualu perkant prekes iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, internetu. Jei gamintojas veikia už ES ribų, vartotojui gali būti sudėtinga apginti savo teises. Siūlomas reguliavimas numato, kad tokiais atvejais atsakomybė galėtų pereiti kitiems tiekimo grandinės dalyviams.

Projektas taip pat apima situacijas, kai gaminys yra iš esmės pakeičiamas ar atnaujinamas. Tokiu atveju atsakomybė galėtų tekti ir tam asmeniui, kuris atliko pakeitimus, jei jie turėjo įtakos gaminio saugumui.

Siūloma plėsti „gaminio“ ir žalos sampratą bei palengvinti įrodinėjimą

Įstatymo projekte siūloma išplėsti pačią gaminio sąvoką. Ji apimtų ne tik fizinius daiktus, bet ir programinę įrangą, skaitmenines gamybos rinkmenas bei su gaminiu susijusias skaitmenines paslaugas.

Tai reikštų, kad atsakomybė galėtų kilti ir dėl programinės įrangos klaidų ar netinkamų atnaujinimų. Pavyzdžiui, jei įrenginys sugenda dėl gamintojo pateikto programinės įrangos atnaujinimo, tai galėtų būti laikoma gaminio trūkumu.

Taip pat siūloma išplėsti žalos sampratą. Pagal projektą būtų galima reikalauti atlyginti ne tik turtinę ar fizinę žalą, bet ir žalą psichikos sveikatai bei duomenų sunaikinimą ar sugadinimą.

Numatoma ir tai, kad tam tikrais atvejais nukentėjusiesiems būtų lengviau įrodyti savo reikalavimus. Pavyzdžiui, jei atsakovas nepateikia svarbių įrodymų, gali būti preziumuojama, kad gaminys buvo nekokybiškas. Taip pat kai kuriais atvejais būtų preziumuojamas priežastinis ryšys tarp trūkumo ir žalos.

Kol kas visi šie pakeitimai yra tik siūlymai. Jie įsigaliotų tik tuo atveju, jei įstatymo projektui pritartų Seimas.