Vyriausybė startavo be ginčų: štai kokie sprendimai priimti per pirmąjį posėdį

Pirmasis naujosios Vyriausybės posėdis – sprendimai priimti sklandžiai

Trečiadienį įvyko pirmasis XX Vyriausybės posėdis. Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad darbotvarkė buvo gausi, tačiau pastabų nekilo, todėl visi sprendimai priimti greitai.

Posėdyje patvirtinta eilė administracinių ir socialinių sprendimų. Tai buvo daugiau darbinis susitikimas, kuriame akcentuotas noras dirbti ramiai ir konstruktyviai.

Patvirtinta Nacionalinė kolektyvinė sutartis palies viešojo sektoriaus darbuotojus

Svarbiausiu klausimu tapo sprendimas įgalioti premjerę pasirašyti Nacionalinę kolektyvinę sutartį viešojo sektoriaus darbuotojams, kuri galios 2026–2028 metais. Ji aktuali valstybės tarnautojams, mokytojams, gydytojams, savivaldybių įstaigų specialistams ir kitam biudžetinių įstaigų personalui – iš viso daugiau kaip 200 tūkst. žmonių.

Sutartis numato:

• Padidinti pareiginės algos bazinį dydį nuo 1785 iki 1798 eurų nuo 2026 m. – nuo šio dydžio priklauso atlyginimai daugeliui viešojo sektoriaus darbuotojų.
• Ateityje šio dydžio keitimą susieti su praėjusių metų infliacija, minimalios algos dydžiu ir viešojo sektoriaus atlyginimų pokyčiais, kad sprendimai būtų labiau susiję su realia ekonomine situacija.
• Įpareigoti darbdavius per 5 darbo dienas supažindinti naujus darbuotojus su įstaigoje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis ir pateikti jų kontaktus.
• Išlaikyti iki šiol galiojusias lengvatas: iki 10 apmokamų mokymosi atostogų dienų per metus, dar iki 20 dienų iš dalies apmokamų mokymosi atostogų bei 5 dienas per metus sveikatos stiprinimui, pavyzdžiui, vizitams pas gydytojus.

Žemės ūkio ministras atkreipė dėmesį, kad susitarimui įgyvendinti reikės papildomų biudžeto lėšų – apie 48,9 mln. eurų dėl bazinio dydžio padidinimo ir apie 2,2 mln. eurų dėl papildomų sveikatinimo dienų. Finansų ministerija patikino, kad šios išlaidos numatytos biudžeto projekte.

Patvirtinti sprendimai dėl pensijų, žemės ir teisės aktų

Be kolektyvinės sutarties, Vyriausybė aptarė ir kitus darbotvarkės klausimus, daugiausia techninio pobūdžio, tačiau svarbius viešajam administravimui ir regionų plėtrai.

Pirmiausia pritarta protokolams, susijusiems su ES susitarimais dėl be leidimo Lietuvoje gyvenančių asmenų. Šie dokumentai sudaro sąlygas sklandžiau įgyvendinti grąžinimo procedūras ir bendradarbiauti su kitomis Europos šalimis.

Taip pat pripažinti netekusiais galios senieji nutarimai dėl pensijų kaupimo sutarčių registro. Tokiu sprendimu atnaujinama ir supaprastinama pensijų kaupimo sutarčių tvarka, kad ji atitiktų naujus įstatymus.

Kitas sprendimas susijęs su valstybės valdomų šildomų ir vėsinamų pastatų sąrašo panaikinimu. Tai techninis žingsnis, kuriuo siekiama atsisakyti pasenusio ir nebeaktualaus sąrašo, nes pastatų šildymo ir vėsinimo priežiūros principai pasikeitė.

Vyriausybė taip pat leido miško žemę Jonavos rajone paversti kitomis naudmenomis, kad ši teritorija galėtų būti naudojama ūkinei veiklai ar infrastruktūros plėtrai.

Dar vienas sprendimas – pritarta valstybės perskolinamoms paskoloms investicijų projektams, kurie bendrai finansuojami iš ES fondų. Tai leis tęsti regioninius ir vietos projektus, kuriems būtina nacionalinė parama.

Galiausiai pritarta Administracinių nusižengimų kodekso ir kelių susijusių įstatymų pakeitimams, kuriais tobulinama atsakomybės sistema už įvairius administracinius pažeidimus.

Visi šie sprendimai buvo priimti be papildomų diskusijų, daugiausia kaip darbiniai klausimai, būtini įgyvendinant teisės aktų pakeitimus ir regionų projektus.