Vyriausybė trečiadienį priims sprendimą dėl galimybių paso stabdymo: vienas ekspertas siūlo pasišlapinus nekratyti savo „objekto“ tris kartus

Klausimas dėl galimybių paso stabdymo bus svarstomas trečiadienį

Penktadienį viešėdama Aleksandro Barausko užkardoje Varėnos rajone, premjerė Ingrida Šimonytė gerokai pakurstė Lietuvos gyventojų viltis, kad galimybių pasas pagaliau sulauks savo „paskutiniųjų dienų“. Premjerė patikino, jog jau ateinančiam trečiadieniui Vyriausybė turi paruošusi klausimą dėl galimybių paso stabdymo ir, tikėtina, jog jis bus sustabdytas. Ekspertai šiam sprendimui pritarė ir pasiūlė su ribojimais „neužsižaisti“.

Kalbėdama apie dabartinius su COVID-19 pandemija susijusius ribojimus ministrė pirmininkė užsiminė, jog daug dalykų Lietuvoje jau buvo pakeisti kaip antai izoliacijos tvarka, kontaktų sekimo metodas, darbo organizavimas užsikrėtusiems besimptome koronaviruso forma darbuotojams, kurie atlieka kritines funkcijas ir kt.

Visgi planas sustabdyti galimybių pasą Vyriausybės stalčiuje jau guli keletą savaičių ir jau ateinantį trečiadienį bus priimtas sprendimas dėl jo galiojimo sustabdymo.

Šias savaites buvo derinami operacijų vadovo sprendimai ir buvo diskutuojama su verslu, kuriame dabar yra taikomas galimybių pasas ir ieškoma sprendimų, kokie nustatyti reikalavimai galėtų pakeisti galimybių pasą, – teigia premjerė [1].

Tačiau net ir sustabdžius galimybių paso veikimą Lietuvoje, lieka galioti ES COVID-19 sertifikatas, tad neaišku, ar net ir pozityviuoju atveju bus labai kuo džiaugtis.

Prie dabartinių užsikrėtimų kiekių jau greitai visi įgaus imunitetą

Apie galimybių paso neefektyvumą prie omikrono atmainos užsiminė ir iš portalo „Delfi“ gerai žinomas duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, kurio teigimu, esant rekordiniams užsikrėtimų skaičiams darosi akivaizdu, kad visuomenė imunizacijos neišvengs: imunitetą įgis tiek pasiskiepiję, tiek dar nepasiskiepiję gyventojai.

V. Zemlys-Balevičius džiaugiasi, kad paplitus omikronui išvengta sveikatos sistemos perkaitimo, o sunkių ligos formų ir mirčių taip pat pavyko išvengti. Anot mokslininko, tokius rezultatus lėmė ne kas kitas kaip „aukštas visuomenės imunizacijos rodiklis“. Nesvarbu, kad net pats sveikatos apsaugos ministras teigė, jog virusu serga ir užkrečia kitus tiek skiepyti, tiek neskiepyti asmenys [2], o šiuo atveju ligos eiga kone identiška.

Todėl duomenų mokslininkas siūlo iš pandemijos valdymo priemonių išbraukti galimybių pasą, kuris nebėra nei efektyvus, nei reikalingas, o jį palikti kaip precedentą sukūrusią priemonę ateities pandemijų valdymui.

Deja, kaip ir kiekviena sėkminga priemonė, ji turi savo galiojimo laiką ir, panašu, kad šiuo metu jis pasibaigė, – rašo V. Zemlys-Balevičius.

Siūloma, kad galimybių pasas kaip priemonė vėl būtų pasitelktas tada, kai vėl iškils naujos pandemijos grėsmė atsiradus naujiems viruso variantams, nuo kurių apsaugos tik „naujosios vakcinos“. Greta to mokslininkas taip pat siūlo įvesti ir įstatyminį karantino reglamentavimą nustatant aiškius kriterijus, kada jis vėl galėtų būti skelbiamas ir kada atšaukiamas.

Pagrindiniai aspektai, į kuriuos visuomenė dabar turėtų sutelkti didžiausią dėmesį, V. Zemlio-Balevičiaus teigimu, yra respiratorinių kaukių reikalavimo įvedimas, kontaktų ribojimas, jau sergančių asmenų izoliacija, nuotolinis darbas ir galimybių paso suteikimas tik pasiskiepijusiems sustiprinančiąja doze ir persirgusiems asmenims.

Onkoimunologas siūlo „neužsižaisti“ taikant ribojimus

Dar vienas ekspertas, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas Marius Strioga mano, jog užsikrėtimo koronavirusu nebeišvengsime nė vienas, o kuo greičiau bus reimunizuojamasi, tuo bus geriau. Ir toliau vykdant tą pačią ribojimų politiką, anot M. Striogos, tik ištempsime visą persirgimo procesą.

Omikrono atmainai tapus dominuojančia, žmonėms suteikta galimybė patiems vertinti rizikas ir nuspręsti, koks reimunizacijos būdas jiems yra priimtinesnis – persirgimas ar pasiskiepijimas.

Dabartiniame pandemijos etape ne rizikos grupės žmonėms natūralus užsikrėtimas, imunologiniu požiūriu, yra net tam tikras pranašumas, nes leidžia susidaryti plataus profilio ir tvaresniam humoraliniam (antikūnų), o ypač ląsteliniam (T limfocitų) atminties imuniniam atsakui, potencialiai galinčiam apsaugoti net ir nuo būsimų C19 viruso atmainų, – rašo onkoimunologas.

Grėsmės dėl neskiepytų asmenų hospitalizacijos M. Strioga teigė taip pat nematantis, mat net ir laikinai „užsikišus“ ligoninėms tai truktų vos kelias savaites, o dalis būtų „prafiltruoti“ natūraliu būdu. Net ir esant trumpalaikei ligoninių apkrovai esą nereikėtų stabdyti natūralios reimunizacijos proceso.

„Jei jau sveikatos apsaugos sistema atlaikė iki šiol buvusias bangas, atlaikys ir šią, nes ji, dėl omicron atmainos plitimo spartos, bus trumpesnė“, – teigia NVI onkoimunologas.

Visgi, M. Strioga siūlo „neužsižaisti“ su ribojimais kaip kad pasišlapinus nekratyti savo „objekto“ tris kartus.