Vyriausybės šimtadienis: kaip jos darbą vertina premjerė?

Ruginienė apie darbą: rekordinis gynybos biudžetas, augančios pajamos ir tęsiama parama Ukrainai

Naujoji Vyriausybė jau perkopė pirmąsias šimtą savo darbo dienų – kurios, pasak jos, praėjo dirbant sudėtingomis aplinkybėmis, tačiau nepaisant to, pavyko laikytis užsibrėžtos krypties – stiprinti valstybę ir žmonių gerovę. Nepaisant to, visą laiką, nuo pat I. Ruginienės Ministrų Kabineto darbo pradžios, Lietuvą vienas po kito krėtė neramumai: pradedant nepasitenkinimu kai kuriais naujaisiais ministrais ir baigiant vežėjų bei LRT krizėmis.

„Dirbdama nepaprastomis aplinkybėmis, mūsų Vyriausybė laikėsi deklaruotos krypties ir savo įsipareigojimo: stiprinti valstybę ir kiekvieną jos žmogų“, – teigiama premjerės pranešime [1].

Anot jos, saugumas išlieka pagrindiniu prioritetu – sustiprinta kova su hibridinėmis grėsmėmis ir kontrabanda, gerinama strateginių objektų apsauga, sudarytos palankesnės sąlygos gynybos pramonei, o šauktiniams ir sąjungininkų kariams – tarnybos sąlygos. Šiuos sprendimus leidžia tęsti metų pabaigoje patvirtintas rekordinis gynybos biudžetas – 5,38 proc. BVP.

Didelis dėmesys skirtas ir Ukrainos rėmimui, pabrėžiant, kad Europos saugumas neatsiejamas nuo Ukrainos saugumo. Lietuva aktyviai prisidėjo prie 19-ojo sankcijų Rusijai paketo patvirtinimo bei sankcijų Baltarusijai išplėtimo.

Šių metų biudžete – daugiau dėmesio pensijoms ir MMA

Socialinėje srityje Vyriausybė akcentuoja žmonių pajamų ir socialinio saugumo stiprinimą: 2026 m. biudžete tam numatyta 1,06 mlrd. eurų, auga atlyginimai viešajame sektoriuje, 12 proc. padidintos senatvės pensijos, o minimali mėnesinė alga pakelta iki 1153 eurų. Taip pat priimti sprendimai, skirti pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad pokyčiai vyksta visoje šalyje – nuo kultūros ir sveikatos sistemos pertvarkų iki savivaldybių įgalinimo ir infrastruktūros stiprinimo. Energetikos srityje didėja gaminančių vartotojų skaičius, mažėja elektros kainos pažeidžiamiems gyventojams, o investicijų srityje jau pasirašytos 22 stambios sutartys.

Kalbėdama apie Vyriausybės darbo principus, I. Ruginienė akcentavo dialogo svarbą: „Esu įsitikinusi – diskusija ir bendradarbiavimas yra vienintelis tvarių sprendimų kelias“. Pasak jos, 2026 metų biudžetas leis nuosekliai tęsti pradėtus darbus, o pasirinkta kryptis išlieka aiški.

Protestai prieš I. Adomavičių

Tačiau naujosios I. Ruginienės Vyriausybės darbas neprasidėjo sklandžiai – vos pradėjęs veiklą ministrų kabinetas sulaukė aštrios kritikos, o ypač daliai visuomenės neįtiko kultūros ministru paskirtas „Nemuno aušros“ atstovas Ignoto Adomavičius.

Vilniuje, Daukanto aikštėje, susirinkusi kultūros bendruomenė protestavo prieš prezidento Gitano Nausėdos sprendimą, teigdama, kad kandidatas stokoja kultūros lauko išmanymo ir lyderystės, o ministerijos perdavimas šiai partijai kelia grėsmę kultūros sektoriaus vertybėms bei regionų interesams, žadėjo tęsti protestus ir sulaukė viešo žinomų kultūros veikėjų palaikymo.

Smuko politikų reitingai

Tačiau net ir ties tuo chaosas naujojoje Vyriausybėje nesibaigė – pasikeitus premjerui ir ministrų kabinetui, politinė sumaištis smogė politikų reitingams: spalio pradžioje nemėgstamiausia šalies politike tapo tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, kuria nepasitiki beveik pusė gyventojų, o Sauliaus Skvernelio populiarumas sumenko po jo partijos pasitraukimo iš valdančiosios daugumos, nors jis ir toliau išlieka vienas populiariausių politikų po prezidento Gitano Nausėdos.

Tuo metu premjerė Inga Ruginienė sulaukė ir augančio palaikymo, ir kritikos, partijų reitingai iš esmės liko stabilūs, pirmaujant socialdemokratams. Visgi dalis visuomenės, kuri protestavo prieš I. Adomavičiaus paskyrimą kultūros ministru, buvo itin nepatenkinta ir naujosios valdančiosios koalicijos žemėlapiu, sudarytu iš socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir valstiečių.

Uždaryti du pasienio punktai su Baltarusija

Spalio pabaigoje reaguodama į suintensyvėjusius incidentus pasienyje ir, institucijų vertinimu, vykdomas hibridines atakas iš Baltarusijos pusės, Vyriausybė nusprendė mėnesiui uždaryti du pasienio kontrolės punktus su Baltarusija, pabrėždama, kad sprendimas priimtas nacionalinio saugumo sumetimais, o vienu pagrindinių veiksnių tapo kontrabandinių balionų krizė, kai iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą vis dažniau buvo leidžiami savadarbiai balionai su kontrabandinėmis cigaretėmis ir kitomis prekėmis.

Institucijų teigimu, tokie skraidantys objektai kėlė grėsmę ne tik valstybės sienos kontrolei, bet ir aviacijos saugumui, todėl sprendimas uždaryti punktus laikomas prevencine priemone siekiant suvaldyti kontrabandos srautus, sumažinti rizikas ir parodyti griežtą Lietuvos atsaką į, valdžios vertinimu, koordinuotus priešiškus veiksmus iš kaimyninės valstybės pusės.

Ruginienė: Baltarusija turėtų atlyginti dėl pasienyje įstrigusių Lietuvos vilkikų

Lietuvai nusprendus laikinai uždaryti sienas su Baltarusija, kilo ir vežėjų krizė: kai kurie vilkikai ir puspriekabės vis dar yra įstrigę, o jų savininkai svarsto kreiptis į Vyriausybę dėl nuostolių kompensavimo. I. Ruginienė pabrėžė, kad atsakomybė už transporto priemonių sulaikymą tenka Baltarusijai, todėl ieškiniai turėtų būti nukreipti į ją, o ne į Lietuvą.

Nurodyta, esą vežėjai turi tiksliai inventorizuoti savo vilkikus, nes tik turint patikimus duomenis galima apskaičiuoti žalą. Šiuo metu šimtai vilkikų tebėra pasienyje, už jų saugojimą mokami mokesčiai, tačiau tai negarantuoja grąžinimo. Asociacija „Linava“ organizuoja grupinį ieškinį Vyriausybei, o Užsienio reikalų ministerija nurodė ieškanti diplomatinių sprendimų transporto priemonių sugrąžinimui.

Kilo konfliktas dėl LRT darbo grupės sudėties

Vyriausybės šimtadienį pažymėjo ir chaosas dėl nacionalinio transliuotojo LRT – sprendimas neplėsti LRT valdymo ir įstatymo pataisas svarstančios darbo grupės sudėties, įtraukiant papildomus žiniasklaidos atstovus, buvo priimtas Seimo valdyboje, o ne Vyriausybėje, dalyvaujant įvairių politinių jėgų atstovams, todėl negali būti laikomas vienašaliu.

Savo ruožtu I. Ruginienė kritikavo žiniasklaidos organizacijų pasitraukimą iš darbo grupės, teigdama, kad atsisakymas dalyvauti reiškia prarastą galimybę daryti įtaką procesui, ir ragino atskirti asmenines nuoskaudas nuo bendro tikslo. Ji taip pat pabrėžė, kad darbo grupė turi būti reali diskusijų erdvė, kurioje galutinis sprendimas gimsta įsiklausant į skirtingas nuomones, o ne iš anksto parengtas.