Vytėnų gyventojai perspėja apie pavojus, kurie tyko palaidų augintinių

Socialiniuose tinkluose vis dažniau viešinami atvejai, kai nukenčia naminiai gyvūnai. Nors daugybė istorijų yra susijusios su tyčiniu gyvūnų nuodijimu ar kitokiu žalojimu, kartais nelaimės įvyksta ir dėl pavojingos aplinkos bei šeimininkų neapsižiūrėjimo.

Vieno iš Kauno mikrorajono Vytėnų gyventojas feisbuko grupėje pasidalino istorija, jog Užnerio g. ruošiamų sklypų teritorijoje užaugusi žolė slepia tikrą pavojų augintiniams. Feisbuko įraše teigiama, kad nupjauti karklai stipriai sužalojo palakstyti paleistą šunį.

Feisbuke paskelbtame įraše pridėtos ir nuotraukos, kuriose matomas stipriai supjaustytas, negaluojantis šuo. Nors komentarai ragina elgtis atsargiai, kai kurie primena, kad paleisti šunį nuo pavadžio nėra nei saugu, nei legalu.

Dažnas šeimininkas vis dar nesusimąsto apie tai, kad leisti augintiniui lakstyti be priežiūros viešose erdvėse nėra saugu. Net ir pats draugiškiausias šuo, patekęs į stresinę situaciją gali ne tik netikėtai užpulti kitą asmenį ar gyvūną, bet ir ir staiga išbėgti į važiuojamąją dalį ar kitaip susižaloti pats.

Be priežiūros lakstantis augintinis gali būti užpultas ir kitų gyvūnų ar piktų ketinimų turinčių asmenų.

Primename, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme reglamentuota, kad gyvūnų šeimininkai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių ir kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, privalo nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Gyvūno nepriežiūra yra reglamentuojama kaip žiaurus elgesys su gyvūnu, o Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme reglamentuota, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bei bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti tokį elgesį [1].

Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą yra numatyta administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Pagal minėtą įstatymą žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu taip pat laikomas sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais.

Taigi, paleisdami savo augintinį laisvai „tyrinėti“ aplinką už savo privačios teritorijos ribų, rizikuojate ne tik jo sveikata ir gerove, bet ir nesilaikote įstatymų [2].

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Gyvūno neprižiūrintis šeimininkas, leidęs šiam lakstyti palaidam, pirmą kartą baudžiamas įspėjimu arba bauda nuo 30 iki 120 eurų.

Toks pats gyvūno nepriežiūros atvejis sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo 50 iki 120 eurų. Pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 120 iki 230 eurų.

Jeigu dėl gyvūno nepriežiūros, atsirado realios žalos asmens sveikatai ar turtui, tokio gyvūno šeimininkas baudžiamas bauda nuo 150 iki 300 eurų, o pakartotinas pažeidimas užtraukia baudą nuo 300 iki 550 eurų. Taip pat šeimininkui reikėtų atlyginti gyvūno padarytą žalą, kuri nukentėjusiojo asmens naudai gali būti išieškota ir teismo tvarka.