M. Weberis perspėja Briuselį: Europa negali gelbėti klimato žudydama savo pramonę

M. Weberis ragina klimato politiką derinti su Europos pramonės išlikimu

Europos liaudies partijos pirmininkas Manfredas Weberis pareiškė, kad Europos Sąjunga negali kovoti su klimato kaita taip, kad pati sunaikintų savo pramonę. Jo teigimu, klimato politika turi būti pagrįsta ne vien emisijų mažinimo tikslais, bet ir realiomis verslo, gamybos, darbo vietų bei konkurencingumo sąlygomis.

M. Weberis pabrėžė, kad EPP neatsisako klimato tikslų ir nepritaria klimato kaitos neigimui. Tačiau jis aiškiai sieja būsimą ES klimato darbotvarkę su pramonės pajėgumu investuoti, išlikti Europoje ir konkuruoti su JAV bei Kinijos bendrovėmis.

Ši pozicija atspindi platesnį centro dešinės posūkį Briuselyje. Po energetikos krizės, brangios elektros, silpno augimo ir spaudimo automobilių bei chemijos sektoriams EPP vis garsiau reikalauja, kad „Žaliasis kursas“ būtų peržiūrimas per konkurencingumo filtrą.

EPP spaudžia Briuselį švelninti 2040 m. klimato tikslą

Vienas svarbiausių ginčų dabar sukasi apie ES 2040 m. klimato tikslą. Europos Komisija siekia įtvirtinti 90 proc. grynųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo tikslą, palyginti su 1990 m. lygiu, tačiau EPP viduje daugėja balsų, kad tokia riba gali būti per ambicinga dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis.

EPP klimato politikos atstovai jau anksčiau siūlė didesnį lankstumą: tarptautinių anglies kreditų naudojimą, daugiau technologinio neutralumo, galimybę dalį emisijų kompensuoti ne vien vidaus pramonės mažinimu ir atsargesnį požiūrį į sektorius, kuriems nėra greitų alternatyvų.

Šis ginčas nėra vien apie procentus. 2040 m. tikslas taps gairėmis pramonei, energetikai, transportui, žemės ūkiui, pastatams ir investuotojams, todėl jo griežtumas nulems, kiek greitai bendrovės turės keisti gamybą, energijos šaltinius ir tiekimo grandines.

Automobilių pramonė tapo pagrindiniu klimato politikos konflikto lauku

M. Weberio kritika ypač glaudžiai susijusi su automobilių sektoriumi. Europos automobilių gamintojai spaudžiami pereiti prie mažataršių technologijų, bet kartu susiduria su Kinijos elektromobilių konkurencija, aukštomis energijos kainomis ir silpnesne vartotojų paklausa.

EPP jau kurį laiką siekia peržiūrėti arba sušvelninti 2035 m. vidaus degimo variklių taisykles. Oficialus klimato tikslas išlieka transporto dekarbonizacija, tačiau politinė diskusija persikėlė nuo „visiško draudimo“ prie lankstesnio modelio, kuriame galėtų likti sintetinių degalų, hibridinių technologijų ar kitų sprendimų erdvės.

Ši pozicija turi aiškią politinę logiką. Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Čekijos ir kitų šalių automobilių pramonė sukuria šimtus tūkstančių darbo vietų, todėl staigus technologinis posūkis be pakankamos rinkos paklausos gali tapti ne klimato pergale, o socialiniu ir pramoniniu šoku.

T. Ribera ir žaliosios politikos šalininkai perspėja dėl klimato delsimo kainos

Europos Komisijos žaliųjų reformų kryptį ginantys politikai pabrėžia priešingą riziką: jeigu ES pradės stabdyti klimato politiką, ji ne tik praras technologinę lyderystę, bet ir brangiau mokės už ekstremalius orus, sausras, potvynius bei karščio bangas.

Europos Komisijos vicepirmininkė Teresa Ribera pastarosiomis dienomis ragino atmesti klimato kaitos neigimo argumentus ir perspėjo, kad rekordinės karščio bangos Europoje rodo neveikimo kainą. Jos pozicija remiasi teiginiu, kad švari energetika ir pramonės modernizavimas yra ne našta, o ekonominio atsparumo dalis.

Šis konfliktas dabar tampa pagrindine ES politikos ašimi. Viena pusė sako, kad per greita dekarbonizacija gali išvaryti pramonę iš Europos. Kita pusė atsako, kad per lėta transformacija paliks Europą priklausomą nuo iškastinio kuro, Kinijos technologijų ir vis brangesnių klimato nuostolių.

Ispanijos migrantų legalizavimo planas sulaukė M. Weberio kritikos

Tame pačiame interviu M. Weberis kritikavo ir Ispanijos planą plačiu mastu legalizuoti dalį šalyje gyvenančių migrantų be dokumentų. Jo teigimu, toks modelis gali siųsti netinkamą signalą ir skatinti naują migracijos spaudimą į Europos Sąjungą.

Ispanijos vyriausybė migracijos klausimą sieja su darbo rinkos poreikiais, demografija ir sektoriais, kuriuose trūksta darbuotojų. Pietų Europoje tai ypač aktualu žemės ūkiui, priežiūros paslaugoms, statyboms ir turizmo sektoriui.

M. Weberio pozicija atitinka platesnę EPP liniją: legali migracija gali būti reikalinga, bet ji turi būti kontroliuojama, susieta su darbo rinkos poreikiais ir neperaugti į masinę reguliavimo kampaniją tiems, kurie jau gyvena šalyje be teisėto statuso.

EPP bando perimti darbotvarkę prieš kraštutinę dešinę

M. Weberio retorika dėl pramonės, klimato ir migracijos rodo politinį EPP bandymą užimti tvirtesnį centrą tarp žaliųjų ir kraštutinės dešinės. Partija siekia parodyti, kad ji pripažįsta klimato kaitą, bet kartu gina verslą, darbo vietas ir sienų kontrolę.

Tai ypač svarbu po 2024 m. Europos Parlamento rinkimų, kai dešiniosios ir euroskeptiškos jėgos sustiprėjo daugelyje valstybių. EPP nenori palikti pramonės nerimo ir migracijos temos radikalesniems konkurentams, todėl vis dažniau kalba ne apie „Žaliojo kurso“ atšaukimą, o apie jo „realybės patikrinimą“.

Briuseliui tai reiškia sudėtingą naują etapą. ES dar turi išlaikyti klimato įsipareigojimus, bet politinė dauguma vis labiau reikalaus lankstumo, pereinamųjų laikotarpių, pigesnės energijos ir apsaugos nuo nesąžiningos konkurencijos iš trečiųjų šalių.

Klimato politika Europoje pereina iš moralinio pažado į pramoninį sandorį

M. Weberio žinutė atskleidžia, kad ES klimato politika keičia savo politinį etapą. Pirmasis etapas buvo tikslų nustatymas: neutralumas iki 2050 m., emisijų mažinimas, atsinaujinanti energetika ir elektrifikacija. Dabartinis etapas daug sudėtingesnis – reikia įrodyti, kad ši transformacija gali išlaikyti gamyklas, darbo vietas ir konkurencingą energijos kainą.

Jeigu Briuselis nesugebės to padaryti, klimato politika gali tapti patogia tema tiems, kurie ją vaizduoja kaip grėsmę paprastam darbuotojui ir nacionalinei pramonei. Jeigu transformacija bus pernelyg lėta, Europa rizikuos atsilikti technologijose ir dar labiau priklausyti nuo importo.

Todėl M. Weberio sakinys apie „pramonės nežudymą“ nėra vien retorinė frazė. Tai naujos ES politinės realybės santrauka: klimato tikslai lieka, bet jų įgyvendinimas nuo šiol bus matuojamas ne tik emisijomis, o ir tuo, kiek gamyklų, darbo vietų ir investicijų Europa sugebės išlaikyti savo teritorijoje.

Šaltiniai

Euronews. (2026). ‘We cannot kill our industry due to climate change,’ Manfred Weber says
https://www.euronews.com/my-europe/2026/07/01/we-cannot-kill-our-industry-due-to-climate-change-manfred-weber-says

Reuters. (2025). EU Commission to reverse effective 2035 combustion engine ban, EPP’s Weber says
https://www.reuters.com/sustainability/climate-energy/eu-commission-reverse-effective-2035-combustion-engine-ban-epps-weber-says-2025-12-12/

The Guardian. (2026). Europe heatwave shows need to reject climate denial ‘lies’, says EU green chief
https://www.theguardian.com/environment/2026/jun/29/europe-heatwave-shows-need-to-reject-climate-denial-lies-says-eu-green-chief