XVII a. ATR moneta Oslo aukcione parduota už 1,65 mln. eurų sumą

Brangiausia Abiejų Tautų Respublikos moneta parduota už rekordinę sumą

Reta 1621 m. nukaldinta Abiejų Tautų Respublikos 100 dukatų auksinė moneta, vadinama „Chocimo moneta“, šeštadienį buvo parduota aukcione Osle už rekordinę 1,97 mln. eurų sumą (be mokesčių). Įskaičiavus apie 20% aukciono mokesčių, bendra sandorio vertė viršijo 2 mln. eurų, tapdama brangiausia kada nors parduota istorine moneta Skandinavijoje ir vertingiausia Abiejų Tautų Respublikos moneta per visą aukcionų istoriją [1].

Tai jau trečias kartas per maždaug 15 metų, kai ši moneta pasirodo aukcionuose. Kaskart ji muša rekordus ir tampa brangiausiu parduodamu egzemplioriumi konkrečiame aukcione. Vien tik šįkart dėl jos varžytasi net 39 kartus. Aukcioną organizavęs Eirikas Myge žiniasklaidai teigė, kad „dalyvavo pirkėjai tiek gyvai Grand Hotel salėje, tiek per atstovus ar telefonu“.

Numizmatikos šedevras iš Chocimo pergalės laikų

Moneta, nukaldinta Bydgoščiaus kalykloje (Bromberge) 1621 m., skirta paminėti Abiejų Tautų Respublikos ir Zaporožės kazokų pergalei prieš Osmanų imperiją Chocimo mūšyje. Šis mūšis, nors ir nebuvo lemiamas karine prasme, turėjo didelę reikšmę Europai religiniu požiūriu.

Kaip rašoma numizmatikos specialisto Jaseko kataloge, sustabdytas musulmonų žygis tuo metu galėjo tapti lemiamu veiksniu visos Europos islamizavimui. Monetos autoriai, kalėjimo meistras Jacobas Jacobsonas van Emdenas ir šveicarų kilmės graveris Samuelis Ammonas, kuris laikomas vienu įtakingiausių to laikmečio menininkų.

70 mm skersmens ir beveik 350 g svorio moneta yra viena didžiausių Europoje kada nors kaldintų auksinių monetų. Pasižyminti barokiniu meniškumu ir išskirtine portreto raiška, ši moneta dažnai lyginama su dailininko Leonardo da Vinci kūriniais [2].

Unikalumas, paveldas ir kolekcininkų susidomėjimas

Pagal Jaseko katalogą tai yra 100.10 numeriu pažymėtas egzempliorius, išskirtinis tuo, kad buvo naudotas kaip modelis AA tipo kalyklos spaudams. Žinomi tik 17 visiško svorio 100 dukatų egzemplioriai, iš kurių 7 yra muziejuose (2 Lenkijoje, 3 Vengrijoje, po 1 Vokietijoje ir JAV), o likusieji 10 privačiose kolekcijose. Tik 3 iš jų buvo pasiūlyti rinkai XXI a. Ši parduota moneta laikoma geriausiai išsilaikiusiu pavyzdžiu.

Nors pardavėjo ir pirkėjo tapatybės neskelbiamos, manoma, kad moneta greičiausiai iškeliaus iš Norvegijos. Prieš aukcioną Lenkijos institucijos nurodė stebėsiančios pardavimą, tačiau nedavė ženklų, jog ketina dalyvauti varžytuvėse.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šis 100 dukatų leidimas, kaldintas po Sigismundo III Vazos vadovavimo sėkmingai kampanijai prieš turkus, buvo ne tik numizmatinis, bet ir politinis bei ideologinis simbolis. Monumentalios proporcijos, itin detalus karaliaus portretas, lotyniški užrašai ir krikščioniškų vertybių šlovinimas pavertė ją dovanomis užsienio rūmams bei valstybės galios įvaizdžiu.