Yra kelios priežastys, kodėl jaučiate įtampą, kai bandote atsipalaiduoti – įveikite tai

Atsikratyti streso padės minčių fiksavimas raštu

Ar kada nors bandėte atsipalaiduoti, kai jaučiate stresą ir turite neigiamų minčių? Pasirodo, daugelis iš mūsų tai patiria, dėl ko buvo sugalvotas terminas „atpalaiduoti stresą“. Aišku, nors streso – to nemalonaus jausmo – atpalaidavimas iš esmės yra ganėtinai naujas dalykas, jis apibūdina atsipalaidavimo sukeltą nerimą, kuris buvo tiriamas daugelį metų [1].

Įrodyta, jog minėtas jausmas aplanko maždaug 30–50 % žmonių, kuomet jie bando daryti atpalaiduojančius pratimus. Tai paradoksalu, nes žmonėms, kurie patiria atsipalaidavimą, neretai prireikia ko nors papildomai raminančio, kad sumažintų stresą, o tai gali virsti destruktyviu užburtu ratu, sukeliančiu net ir galybę neigiamų emocijų ar net panikos priepuolius.

Kita vertus, ne visi, mėginantys patirti atsipalaidavimą, patirs dar didesnį stresą, – kai kurie tyrimai rodo, kad patologinį nerimą turintys asmenys gali būti labiau linkę į tai. Visgi yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl taip nutinka, ir ką galite padaryti, jog visa tai įveiktumėte.

Neigiate, jog patiriate stresą. Apsimesti, kad problemos nėra – neigti – yra viena iš mažiausiai veiksmingų streso įveikos strategijų. Žinoma, trumpi neigimo laikotarpiai iš tikrųjų gali padėti prisitaikyti prie pokyčių. Pavyzdžiui, neigimas yra veiksmingas tvarkantis su emocijomis, kai įvyksta artimo žmogaus mirtis. Tačiau kuomet jis naudojamas kovojant su kasdieniais stresiniais veiksniais, galite jaustis įstrigę provėžoje, mat kai neigiate, kūnas ir toliau siunčia streso signalus, jog paskatintų spręsti problemas. Štai kodėl bandymas (nesėkmingas) atsipalaiduoti, užuot iš tikrųjų sprendus streso priežastis, gali sukelti dar didesnį stresą.

Tai ištaisyti galite pripažinus, kad streso simptomai vis dėlto yra naudingi. Rekomenduojama užsirašyti giliausias mintis bei jausmus, susijusius su stresu. Tai padės suprasti streso šaltinį, kad galėtumėte jį įveikti.

Tarkime, nėra prasmės kasdien medituoti, kad sumažintumėte stresą, jei pastarojo priežastis yra pervargimas. Tokiu atveju kalbėjimas su vadovu ar kolega, kad pakoreguotų darbo krūvį, padėtų labiau sumažinti stresą nei atpalaiduojanti veikla.

Nerimaujate dėl to, ką kiti žmonės pasakys. Tiesa ta, jog kai kurie žmonės siekia veiklos, kuriai jaučia aistrą, nes to nori – ar tai tobulėti, ar išmokti naujų įgūdžių. Tačiau kiti gali jos siekti tik todėl, kad nori kitų žmonių pripažinimo. Problema, susijusi su tokiu veiksmu dėl netinkamos priežasties, yra ta, kad dėl to asmuo gali peržengti savo ribas, o tai reiškia, jog jis dirbs nepaisant ligos ir pan. Galbūt netgi nerimaujate, jog žmonės blogai pagalvos apie jus, nes paėmėte laisvadienį. Galų gale, tai gali neigiamai paveikti sveikatą.

Žmonėms, kurie taip jaučiasi, gali būti naudinga trumpa „psichinė pertrauka“ nuo to, kas teikia malonumą. Pertrauka nebūtinai turi būti ilga – net ir trumpos pertraukėlės padės pajusti, kad itin naudinga retkarčiais atsitraukti nuo veiklos.

Negalite apsispręsti. Kai kurie žmonės, priimdami sprendimą, negeba neišnagrinėti visų galimų jiems prieinamų variantų. Taip nutinka net ir tada, kai bandote pasirinkti ką nors atpalaiduojančio, mat net ir ką nors išsirinkę, galite jaustis užvaldyti įkyrių minčių apie kitas galimybes, kurios neva būtų padėjusios jaustis geriau. Kitaip tariant, asmuo, turintis įprotį maksimaliai stengtis, galvos apie visus kitus dalykus, kuriuos turi padaryti tą dieną, o tai, be abejo, sukels stresą.

Vaduojantis iš to derėtų apriboti sprendimų, kuriuos turite priimti tą dieną, kai norite nuveikti ką nors atpalaiduojančio, skaičių. Arba suplanuokite, kada ketinate veikti ką nors atpalaiduojančio – žiūrėti filmą ar medituoti – ir kiek laiko tam skirsite [2]. (Tai padės lengviau atsipalaiduoti, nes žinosite, kad neatidėliojate kitų reikalų.)

Bet kokiu atveju, svarbiausias dalykas yra rasti raminančią veiklą, patinkančią būtent jums. Ir visai nesvarbu, ar tai yra maisto gaminimas, sodininkystė ar bėgiojimas lauke, svarbu, jog tai padėtų atsikratyti per dieną susikaupusio streso.

Mirčių skaičiaus padidėjimą iš dalies gali lemti streso poveikis DNR

Ne paslaptis, kad šiek tiek streso yra naudinga tiek psichinei, tiek fizinei gerovei, tačiau per didelis stresas gali sukelti nerimą, depresiją bei kitas sveikatos problemas, dargi susijusias su greitesniu senėjimu ir ankstyva mirtimi [3]. Taigi, jeigu neskubate pasenti, svarbu tapti atsparesniais.

Šiaip ar taip, daug kas priklauso nuo mūsų valios, kadangi, tarkim, rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas, antsvoris ir stresas yra susiję su telomerų praradimu, o tai savo ruožtu gali daryti įtaką onkologinių ir kitų išties pavojingų ligų atsiradimui. (Telomerazė neveikia taip efektyviai, kuomet žmogus kenčia nuo per didelio streso, ir tai sukelia priešlaikinį senėjimą.)

Laikantis sveikos gyvensenos, pavyzdžiui, renkantis augalinę mitybą, galima sustabdyti senėjimo procesą. O fizinis aktyvumas, ypač itin intensyvūs pratimai, taipogi padidins telomerazės aktyvumą, atsakingą už senėjimo greitį ir streso valdymą, – juk būti sveiku ir laimingu nusipelnėme kiekvienas.

Išlaikyti jaunatvišką žavesį ir ištvermę yra įmanoma

Kaip minėjome anksčiau, ne visada stresas yra blogai. Todėl nereikia saugotis nuo menko ir perdėm didelės įtakos nedarančio streso. Saugotis reikia tik nuo kančios, kuri trunka labai ilgai, yra negailestinga bei trukdo gyventi visavertį gyvenimą.

Galime pasidžiaugti, jog priimant įtampą sukeliančius įvykius ir naudojant įveikos strategijas, pavyzdžiui, ieškant pagalbos arba tampant išradingu sprendžiant iššūkius, įmanoma sukurti ilgalaikį atsparumą stresui. Na, o iš naujo įvertinę nerimą keliantį įvykį, tokį kaip, tarkim, viešo kalbėjimo baimę, ir suvokdami jį kaip jaudinantį, galite išmokti valdyti nerimą, kišusį koją iki šiol.

Gebėjimas atsigauti po sunkumų pasitelkiant problemų sprendimą, socialinės paramos metodus ir sąmoningumą taip pat gali padėti tapti atsparesniais kasdieniams streso veiksniams.

Kiti būdai, kaip žinia, apima veiksmus, sustiprinančius teigiamas emocijas, kadangi jos praplečia protą ir leidžia semtis jėgų iš savo psichologinių, intelektualinių ir socialinių išteklių, ypač išgyvenant negandas.

Galiausiai derėtų iš naujo įvertinti nerimą sukeliančius įvykius kaip kažką įdomaus. Ir nors jūsų gyvenimo trukmė, ko gero, neaplenks dinozaurų amžiaus, vis tik sąmoningu veikimu galite pridėti keletą brangių gyvenimo metų.