Žaliasis kursas: elektromobilių įkrovimo stotelė varoma dyzeliu

Socialiniai tinklai lūžo: plito įrašas su dyzelinu varoma elektromobilių įkrovimo stotele

Prieš porą metų socialiniuose tinkluose buvo išplitęs vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota mobili, elektromobilių įkrovimui skirta, stotelė, veikianti nuo čia pat rūkstančio dyzelinio generatoriaus. Tuomet internautai aktyviai ginčijosi – tai realus atsitikimas ar „needukuotų, mažesnes pajamas gaunančių žaliojo kurso nemylėtojų“ sukurta melagiena. Taip pat buvo akcentuota, kad taip esą bandoma žmones nuteikti prieš elektromobilius. [1]

Situaciją apsunkino tai, jog vaizdo įrašas buvo padarytas dar 2020 metais. Po ilgų ginčų ir analizių galiausiai buvo nustatyta, kad vaizdo įrašas – tikras. Toks „ekologiškas“ elektromobilių įkrovimo būdas buvo naudojamas Šlėzvigo-Holšteino muzikos festivalyje. Pasak organizatoriaus, dyzelinis generatorius buvo išjungtas iškarto po to, kai buvo pastebėtas, o jo CO2 emisija – kompensuota.

Dyzeliu varoma elektromobilių pakrovimo stotelė išjungta tik prasidėjus skandalui

Atsakydamas į žiniasklaidos užklausas, elektros tinklų operatorius „Schleswig-Holstein Netz“ patvirtino, kad įkrovimo stotelė festivalyje buvo įrengta prieš ketverius metus ir ji stovėjo „Gollan“ laivų statykloje Liubeke.

Įmonės atstovė spaudai Konstanca Burkard (Constanze Burkhardt) paaiškino kas lėmė, kad „švarius“ automobilius maitinanti stotelė buvo pajungta prie dyzelinio generatoriaus.

„Už susidariusią situaciją atsakingas Šlėzvigo-Holšteino muzikos festivalio paslaugų teikėjas, savarankiškai ir be konsultacijos prijungęs įkrovimo stotelę prie avarinio elektros generatorius, kuris buvo prijungtas aukštos įtampos laidais, nors tai nebuvo numatyta“, - patikslino ji.

Po to, kai incidentas tapo žinomas, festivalio organizatoriai atsiprašė „Schleswig-Holstein Netz“ ir kompensavo dėl to atsiradusią CO2 emisiją įsigydami CO2 sertifikatus. Tai patvirtino festivalio organizatoriaus atstovė. Ji teigė, kad išjungė generatorių, kai tik apie tai sužinojo. Siekiant kompensuoti CO2 emisiją, didžiausios emisijos buvo skaičiuojamos per teorinę viso festivalio trukmę ir kompensuojamos keturis kartus. Penkios tonos CO2 buvo kompensuotos perkant sertifikatus iš tiekėjo „Moorfutures“.

Gretos Tunberg ir panašių aktyvistų „žaliasis judėjimas“ dikredituoja pačią idėją

Devintojo šaukimo Europos Parlamentas darbą baigs balandžio 25 d. Pasak Adruso Ansipo, buvusio šalies premjero, eurokomisaro ir vienintelio Estijos europarlaentaro, atsisakiusio dalyvauti artėjančiuose rinkimuose, šios kadencijos parlamento darbe svarbiau buvo ne „žalieji“ pokyčiai, o strateginės autonomijos kūrimas. [2]

Politiko teigimu, apibūdinti visus praėjusius penkerius metus keliais sakiniais nepavyks, tačiau rimčiausiu 9-ojo šaukimo EP nuveikti darbu jis mato Europos autonomijos strategijos suformavimą. Taip A. Ansipas apibūdino Europos pasirengimą ateityje pačiai apsirūpinti visais būtiniausiais produktais ir ištekliais.

„Prie svarbių iniciatyvų reikia priskirti įstatymą apie mirko lustus. Nors Europa yra palyginti stambus pasaulinės ekonomikos žaidėjas, turintis 20 proc. pasaulinės rinkos, jos dali lustų gamyboje neviršija 10 proc. Be to, europiečiai gamina senojo pavyzdžio, vadinamuosius 22-nanometrų lustus, kai Taivanas ir Pietų Korėjai seniai persiorientavo į 5-nanometrų lustų gamybą“, - patikslino politikas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad koronovirusas ir Rusijos karas prieš Ukrainą paveikė daugelį senųjų tiekimo grandinių.

„Susiklosčius tokiai situacijai mes visi supratome, kad priklausymas nuo vieno-dviejų tiekėjų, kaip pavyzdį imant Europos priklausomybę nuo Rusijos dujų, yra pavojingas. Ypač tais atvejais, kai kalbame apie autoritarinius režimus. Būtent todėl Europos Sąjunga nusprendė pasirūpinti tuo, kaip pačiai save aprūpinti visose svarbiausiose srityse“, - patikslino politikas. Jis pabrėžė, kad taip buvo suprasta ir būtinybė ateičiai apsirūpinti naudingosiomis iškasenomis.

Visgi nuo 2019 m., nepaisant visų kitų sukrėtimų, viena pagrindinių temų ES išlieka „žaliasis kursas“. Pasak A. Ansipo, Estija jo laikosi nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau Europoje šią idėją diskredituoja klimato aktyvistai.

„Požiūris į aplinkos apsaugą Estijoje gerokai pakito. Manau, kad Europoje dėl Gretos Tunberg ir paveikslus muziejuose niokojančių aktyvistų ši nuostabi ir labai racionali idėja buvo diskredituota. „Žaliasis kursas“ tapo tuo, nuo ko žmonės siekia atsiriboti. Negatyviai pasireiškiantis entuziazmas ir aktyvumas baigia numarinti kilnią idėją“, - apibendrino politikas.