„Žalieji koridoriai“ jau veikia Vilniuje – ar regionams tai nepasiekiama prabanga?

„Žaliųjų koridorių“ įdiegimas Vilniaus rajone kelia iššūkių kitoms savivaldybėms

Vilniaus rajono savivaldybė pradėjo įgyvendinti naują sveikatos priežiūros modelį – vadinamuosius „žaliuosius koridorius“, kurie suteikia pacientams galimybę greičiau patekti pas specialistus be ilgo laukimo. Pasak savivaldybės, ši sistema leidžia žmonėms registruotis pas gydytojus specialistus tą pačią dieną, taip išvengiant ilgų bendrųjų eilių. Tačiau, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis įspėja, kad tokio modelio įgyvendinimas kitose savivaldybėse gali susidurti su rimtais iššūkiais.

A. Klišonis pažymi, kad kai kuriose Lietuvos vietovėse sveikatos priežiūros specialistų tiesiog trūksta, o tai apsunkina tokių sistemų kaip „žalieji koridoriai“ įgyvendinimą. Jis pabrėžia, kad regioninės savivaldybės, kaip Kalvarija ar Skuodas, kur specialistų pasiekiamumas yra labai ribotas, susiduria su dideliais iššūkiais [1].

„Turime realią situaciją, kur trūksta specialistų, ir tai labai apsunkina prieinamumą. Jei specialistų yra šiek tiek daugiau, tai, deja, atlyginimų fondai taip pat yra riboti“, – sakė LSA prezidentas.

Vilniaus rajonas, turintis žiedinę struktūrą ir geresnes galimybes pritraukti specialistus, šiuo metu turi galimybę įgyvendinti šią inovaciją. Tačiau kitose savivaldybėse, kur sveikatos priežiūros paslaugos yra ribotos, tokios iniciatyvos gali pasirodyti sudėtingos. Pavyzdžiui, mažesnėse savivaldybėse gali būti sunku surasti pakankamai gydytojų, kad jie galėtų dirbti tokiu intensyviu tempu.

„Vilniaus rajono savivaldybė turi savas galimybes, tačiau regioninėse savivaldybėse, kaip Kalvarija ar Skuodas, situacija su prieinamumu tikrai sudėtinga“, – teigė A. Klišonis.

Tuo tarpu Vilniaus rajono savivaldybė jau pranešė apie sėkmingą „žaliųjų koridorių“ įdiegimą sausio viduryje, kai pacientai gali užsiregistruoti ir gauti paslaugas tą pačią dieną, jei tai yra įmanoma. Tai žymiai pagerina prieinamumą ir mažina laukimo laiką, kas svarbu tiek pacientams, tiek gydytojams.

Jau kurį laiką onkologiniai ligoniniai Santaros klinikose gali gauti vietą be ilgos eilės

Tuo tarpu prieš kelis metus Santaros klinikose buvo pradėta taikyti „žaliųjų koridorių“ sistema, kuri pacientams suteikia galimybę greičiau pasiekti specialistus, jeigu įtariama arba patvirtinta onkologinė liga. Jei šeimos gydytojas nustato pokyčius, kurie gali reikšti vėžį, pacientai turi galimybę skubiai registruotis pas konkrečios srities specialistus, išvengiant ilgo laukimo. Tai leidžia greičiau diagnozuoti ir pradėti gydymą, kas pagerina pacientų prognozes [2].

Norintys pasinaudoti „žaliuoju koridoriumi“ turi pateikti tinkamus tyrimus ir siuntimus, o registracija vykdoma telefonu, ne internetu. VUL Santaros klinikų atvejo vadybininkai padeda pacientams gauti reikiamas paslaugas per trumpiausią laiką, užtikrinant, kad visi tyrimai ir siuntimai būtų atlikti pagal teisės aktus.

Pirmosios konsultacijos laukimo laikas – vidutiniškai 4–7 darbo dienos, o diagnostiniai tyrimai atliekami nuo 1 iki 10 darbo dienų. Sistema ypač naudingai taikoma onkologiniams pacientams, leidžianti greitai gauti reikalingą gydymą.

Belaukiant eilėse pas gydytojus pacientai ir patys savaime pasveikti gali

Dėl gydytojų specialistų trūkumo ir neefektyvios registravimo sistemos Lietuvoje pacientai vis dažniau susiduria su ilgomis laukimo eilėmis pas specialistus. Didžiausia problema – ilgas laukimas pas populiariausius gydytojus, tokius kaip kardiologai, dermatologai ar okulistai, kai kuriems pacientams tenka laukti net iki keturių mėnesių [3].

Tuo tarpu Šeškinės poliklinikos vadovas Mindaugas Sinkevičius pripažįsta, kad, nors buvo pagerinta registracijos sistema ir išplėstas skambučių centras, laukimo laiko sumažinti nepavyksta. Be to, pacientai, ypač iš regionų, dažnai vyksta gydytis į didžiuosius miestus, kur gydytojų trūksta dar labiau.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pažymi, kad viena iš sprendimo krypčių – daugiau sveikatos specialistų rengimas ir neaktyvių medicinos darbuotojų pritraukimas į sistemą. Taip pat, siekiant sumažinti laukimo laiką, gydymo įstaigoms numatoma įpareigoti pateikti registracijos informaciją bent tris mėnesius į priekį.

Tuo pačiu metu, siekiant pritraukti specialistus, kai kurios savivaldybės siūlo papildomus priedus prie atlyginimo, tačiau sostinė taip pat susiduria su konkurencija dėl gydytojų specialistų, bandydama pritraukti savo srities profesionalus.

Sparčiai privatizuojama Lietuvos medicina?

Tuo tarpu jau kurį laiką gyventojai pastebi, kad vis labiau šalies medicinos sistemoje įsitvirtina privatus tokias paslaugas teikiantis verslas. Marijampolės poliklinikoje kilo skandalas dėl tyrimų laboratorijos uždarymo ir jos perleidimo privačiai įmonei „Antėja“. Įvykiai prasidėjo 2022 metais, kai poliklinikos vadovybė pradėjo „eksperimentą“, vis daugiau tyrimų atiduodama šiai įmonei, o 2023 metais buvo priimtas sprendimas uždaryti laboratoriją, nes ji esą dirbo nuostolingai.

Tai lėmė ne tik darbuotojų atleidimus, bet ir ženkliai išaugusias tyrimų kainas. Nepaisant savivaldybės atstovų teigimo, kad tai buvo ekonomiškas sprendimas, kilusios abejonės dėl paslaugų prieinamumo ir galimybės privatiems tiekėjams bet kada kelti kainas verčia gyventojus nerimauti dėl sveikatos paslaugų ateities.

Uždarius laboratoriją, Marijampolės gyventojai dabar susiduria su brangesniais tyrimais, o kai kurie teigia, kad šis sprendimas susijęs su politinėmis įtakomis, mat viena iš „Antėjos“ akcininkių yra buvusios merės giminaitė.

Kritikai teigia, kad privatizavus medicinines paslaugas, gyventojai gali susidurti su sunkesne prieiga prie reikalingų tyrimų, o vietiniai specialistai netenka darbo vietų.