Žaliosios energetikos proveržis LEZ: investicijoms numatyta iki 20 mln. eurų

20 mln. eurų – energetikos pokyčiams LEZ

Mažesnės sąskaitos už energiją, galimybė daugiau jos pasigaminti vietoje ir sukaupti tada, kai elektros kainos palankesnės – Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) ruošiamasi reikšmingoms energetikos permainoms. Joms numatoma skirti iki 20 mln. eurų, o investicijų naudą turėtų pajusti skirtingos šiose teritorijose veikiančios įmonės.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino valstybės pagalbos schemą „LEZ žaliasis pramonės parkas“. Ja siekiama ne finansuoti pavienių įmonių gamybos linijų atnaujinimą, bet kurti bendrą energetikos infrastruktūrą, kuri galėtų aptarnauti daugiau vienoje LEZ veikiančių verslų [1].

Tikimasi, kad tokios investicijos padės įmonėms geriau kontroliuoti energijos išlaidas ir sumažinti elektros kainų svyravimų poveikį. Kartu siekiama paskatinti platesnį atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir mažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Nuo saulės elektrinių iki atliekinės šilumos panaudojimo

Viena pagrindinių finansavimo krypčių bus elektros gamybos ir kaupimo infrastruktūra. LEZ teritorijose numatoma remti saulės elektrinių įrengimą bei baterijų sistemas, kuriose būtų galima išsaugoti tuo metu nereikalingą energiją ir ją panaudoti išaugus poreikiui ar elektros kainoms.

Finansavimas taip pat numatytas ledo pagrindu veikiančioms energijos kaupimo sistemoms. Jos suteikia galimybę pramonei reikalingą vėsą pagaminti ne piko valandomis, kai elektros poreikis yra mažesnis, o sukauptą energiją panaudoti vėliau. Tokiu būdu būtų galima sumažinti apkrovą didžiausio vartojimo metu.

Dar viena investicijų kryptis – gamybos procesuose susidarančios atliekinės šilumos panaudojimas. Parama galės būti skiriama jos surinkimo ir pakartotinio naudojimo įrangai, taip pat šilumos bei vėsumos gamybos, kaupimo ir paskirstymo infrastruktūrai. Tai leistų jau pagamintą, tačiau kitu atveju prarandamą energiją panaudoti dar kartą ir taip mažinti papildomos energijos poreikį.

Šių sprendimų išskirtinumas – infrastruktūra kuriama platesniam LEZ veikiančių įmonių ratui. Taigi investicijų rezultatais galėtų naudotis ne viena konkreti gamykla, bet kelios toje pačioje pramoninėje teritorijoje įsikūrusios bendrovės.

Parama galės padengti iki 65 proc. išlaidų

Finansavimas projektams bus skirstomas paskelbus kvietimą. Paraiškas galės teikti LEZ valdymo bendrovės, o kartu su jomis projektuose galės dalyvauti komunalinių paslaugų bei centralizuotos šilumos gamybos ir tiekimo įmonės.

Valstybės pagalbos dydis nebus vienodas visiems projektams. Priklausomai nuo finansuojamos veiklos ir įmonės dydžio, parama galės padengti nuo 30 iki 65 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Likusią investicijų dalį projektų vykdytojai turės užtikrinti kitomis lėšomis.

Numatytus 20 mln. eurų planuojama pritraukti iš Modernizavimo fondo pagal 2026–2027 metų finansavimo kryptį „Žaliasis pramonės parkas“. Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiuo metu rengia pasiūlymą Europos investicijų bankui dėl šių lėšų panaudojimo.

Konkreti paraiškų teikimo pradžia kol kas nepaskelbta. Kvietimas LEZ valdymo bendrovėms turėtų pasirodyti tuomet, kai bus galutinai suderintos ir patvirtintos finansavimo sąlygos.