Žemės ūkio ministerija nusprendė atsisakyti teisių į valstybinės žemės valdymą

Aplinkos ministerija nusitaikė į valstybinę žemę ir žada didelius pokyčius politikoje

Žemės ūkio ministerija ėmėsi pokyčių ir nusprendė Aplinkos ministerijos žinion perduoti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) valdymą. Tai reiškia, kad Aplinkos ministerija tampa atsakinga už žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo klausimus. Skelbiama, kad tokiais veiksmais esą siekiama, kad valstybinės žemės panaudojimo procesai taptų skaidresni, bet tuo pačiu pamirštama, kad pati Aplinkos ministerija skaidrumu tikrai nespindi – dar pernai metais Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) tiek Aplinkos ministerijos, tiek ministro Simono Gentvilo veikloje rado spragų. O štai kol Lietuvos ministerijos dalijasi atsakomybėmis dėl žemės klausimų, kanadiečiai savo žemę akylai saugo ir net priėmė įstatymą, draudžiantį užsieniečiams pirkti investicinį nekilnojamąjį turtą.

Naujais pokyčiais labai džiaugiasi aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pabrėždamas, kad tai – svarbiausia ir sudėtingiausia šios kadencijos Aplinkos ministerijos reforma. Jo tvirtinimu, prie dabartinių 2,3 tūkst. ministerijos sistemos darbuotojų prisijungia dar apie tūkstantis NŽT darbuotojų [1]. Ministras įsitikinęs, kad ši reforma atneš daug teigiamų pokyčių, o valstybinės žemės panaudojimo procesai esą taps skaidresni ir efektyvesni.

Aplinkos ministerijos žinioje bus žemės valdymo ir naudojimo, geodezijos ir kartografijos, teritorijų planavimo ir statybos politikos formavimas. Nauji klausimai bus pavedami spręsti pernai metais įsteigtoms Žemės ir teritorijų planavimo bei Erdvinių duomenų politikos grupėms.

NŽT vadovas Saulius Mocevičius teigė esantis beveik įsitikinęs, jog jau pradėti ir ateityje numatyti pokyčiai duos teigiamų rezultatų tiek valstybei, tiek žmonėms.

Aplinkos ministerija jau artimiausiu metu pateiks konkrečius įstatymų pakeitimų projektus, susijusius su žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo, įgyvendinimo ir kontrolės teisinio reguliavimo tobulinimu [1].

Dėl ministerijos veiklos buvo jau susilaukta dėmesio ir iš STT

STT pareigūnams pernai metais atlikus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų organizavimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą, paaiškėjo, kad po anksčiau tarnybos teiktų pastabų taip niekas ir nepasikeitė, o korupcijos rizikos veiksniai nebuvo pašalinti [2].

Tarnyba ministrui turėjo pastabų ir dėl viešųjų atskirų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų – antikorupcinio vertinimo išvadoje buvo fiksuota ne viena S. Gentvilo klaida.

Nespindi ir pačio ministro S. Gentvilo veikla, kai gruodžio pabaigoje Vyriausiasis Administracinis Teismas konstatavo, kad ministro įsakymo „Dėl Pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo paslaugos teikimo būtinųjų reikalavimų ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutarties būtinųjų sąlygų patvirtinimo“ 2.2.2 papunktis prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vyriausiasis Administracinis Teismas sprendime pažymėjo, kad tokiu būdu aplinkos ministras viršijo savo įgaliojimus įsiterpdamas į savivaldybės biudžeto, į kurį patenka vietinės rinkliavos, paskirstymo procesą, nors tai nepatenka į jo kompetencijos ribas.

Ar aplinkos ministras išties tinkamas eiti savo pareigas, kai užuot puoselėjęs aplinką, ją imasi teršti, suabejota dar pernai metų vasarą, kai S. Gentvilas neprieštaravo, kad šį šildymo sezoną Vilnius būtų šildomas mazutu, kuris yra perpus taršesnis nei dujos.

Kanados gyventojai savo žemę akylai saugo – uždraudė pirkti NT užsieniečiams

Tuo tarpu kanadiečiai laisvą žemės plotą ir galimybę turėti nekilnojamąjį turtą įkainoja kone aukso verte, todėl nuo šių metų nusprendė užverti savo duris užsienio investuotojams, norintiems įsigyti būstą [3].

Kanados politikai pastebėjo, kad čia žemė ir būstas taip traukia spekuliantus, turtingas korporacijas ir užsienio investuotojus, kad būsto kainos taip šoka į viršų, jog jas jau darosi sunku pažaboti. Todėl nuo sausio 1-osios įsigaliojo naujas įstatymas, dvejus metus draudžiantis pirkėjams iš užsienio pirkti gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą kaip investiciją.

Visgi, įstatyme numatytos kelios išimtys būstą įsigyjant migrantams ir nuolatiniams Kanados gyventojams nepaisant to, kad jie nėra jos piliečiai.