Žiniasklaidos verslas – it medumi teptas? Į jį taikosi vis daugiau Lietuvos turtuolių

Į „15min grupę“ taikosi žinomi Lietuvos verslininkai?

„15min grupė“ gali netrukus tapti dalimi tarptautinių žiniasklaidos gigantų imperijos – tarptautinė bendrovė „Mediatech“, atstovaujama „Tesonet“ grupės, planuoja įsigyti 22 proc. šios žiniasklaidos grupės akcijų. Už „Mediatech“ stovi žinomi Lietuvos verslininkai – milijardieriai Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas, kurie kartu valdo didžiąją dalį „Tesonet“ grupės. Ne paslaptis, kad populiariausios Lietuvos žiniasklaidos priemonės vis dažniau atsiduria verslininkų ir politikų rankose.

Visgi, sandoriui įgyvendinti dar reikia gauti Konkurencijos tarnybos leidimą. „Mediatech“ ypač žinoma dėl tarptautinio portalo cybernews.com, kurio redakcija ir didžioji dalis darbuotojų yra Vilniuje [1].

„15min grupė“ 2023-2024 finansiniais metais uždirbo 10,4 mln. eurų pajamų, tačiau patyrė 638 tūkst. eurų nuostolių, tuo tarpu „Mediatech“ priklausanti „Adtech LT“ uždirbo daugiau nei 5 mln. eurų pelno. Įgyvendinus sandorį, „4 Bees“ holdingui, kuriam priklauso Tomas Balžekas ir kiti akcininkai, liktų 78 proc. „15min grupės“ akcijų.

Be to, ši investicija rodo tendenciją, kai turtingi lietuvių verslininkai aktyviai dalyvauja žiniasklaidos versle – tokią įtaką dar turi Darius Mockus ir Lyda Lubienė.

Kam priklauso Lietuvoje veikiančios žiniasklaidos priemonės?

Tuo tarpu 77.lt atliko tyrimą, kuriame aiškinosi, kam priklauso populiariausios šalies žiniasklaidos priemonės.

Didžioji dalis žiniasklaidos priemonių Lietuvoje, įskaitant tokius garsių portalus kaip 15min, „BNS“ ir „ELTA“, priklauso užsienio įmonėms. Pavyzdžiui, „BNS“ buvo įsteigta Estijoje ir ilgą laiką priklausė užsienio investuotojams, kol galiausiai tapo dalimi „15min group“, kurią valdo užsienio kapitalas. Nors šios naujienų agentūros ir portalai skelbia informaciją lietuvių kalba, daugelis vartotojų nežino, kad už jų stovinčios kompanijos yra susijusios su kitų šalių įmonėmis.

Įdomu tai, kad ne tik internetiniai portalai, bet ir televizijos kanalai bei radijo stotys vis dažniau atsiduria užsienio investuotojų rankose. „TV3 Group“, kuri valdo populiarius lietuviškus kanalus kaip TV3, TV6 ir TV8, priklauso amerikiečių kapitalui.

Tokios situacijos kelia klausimų apie žiniasklaidos nepriklausomumą ir apie tai, kiek ši žiniasklaida gali atspindėti tikrąją Lietuvos visuomenės nuomonę. Nepaisant didelio auditorijos pasiekiamumo, šios įmonės gali būti suinteresuotos siekti kitų, užsienio šalių, interesų.

Visgi Lietuvoje išlieka ir išimčių. „Respublikos leidiniai“ ir toliau priklauso lietuviams, ir nors jų savininkai išgyveno įvairių ekonominių iššūkių, jie sugebėjo išlaikyti nepriklausomybę. Tai yra vienas iš retų pavyzdžių, kai žiniasklaidos grupė, veikianti Lietuvoje, išlieka tik lietuviško kapitalo rankose.

Žiniasklaida vis dažniau atsiduria ir politikų rankose

Tuo tarpu Lietuvoje politikai ir jų šeimos nariai per 2024 metus valdė 129 žiniasklaidos priemones, o tai sudaro kas aštuntą šalies leidinį, televizijos kanalą ar internetinį portalą. Tai rodo, kaip plačiai politikos atstovai įsiskverbė į viešąją informacijos erdvę [2].

Be to, daugiau nei 4% viešojo sektoriaus informavimo paslaugų sutarčių buvo sudarytos su įmonėmis, turinčiomis ryšių su politikais arba jų sutuoktiniais. Per 2024 metus Lietuvoje veikė 1 058 žiniasklaidos priemonės, o dauguma šių sutarčių buvo sudarytos su regioninėmis žiniasklaidos priemonėmis.

Palyginimui, 2019 m. Lietuvoje 44 politikai, valstybės tarnautojai ir jų sutuoktiniai valdė 101 žiniasklaidos priemonę, tai yra kas dešimtą šalies leidinį, televizijos kanalą ar internetinį portalą. Per pastarąjį dešimtmetį tokių asmenų skaičius beveik dvigubai išaugo, o dauguma jų valdo regioninę žiniasklaidą.

Tarp žiniasklaidos priemonių savininkų buvo devyni Seimo nariai, 18 tarybų narių, europarlamentaras ir keli kiti politikai [3].

„Transparency International“ Lietuvos skyrius atkreipia dėmesį, kad svarbu užtikrinti didesnį skaidrumą savivaldybių informavimo veikloje, aiškiai nurodant, kas ir už kokius pinigus kuria turinį. Tuo tarpu politinių partijų ryšiai su žiniasklaida kelia klausimų dėl galimos įtakos formuojamai viešajai nuomonei.

15min sulaukė tarptautinių faktų tikrintojų dėmesio

Lietuviškas naujienų portalas 15min neseniai buvo patikrintas Tarptautinio faktų tikrinimo tinklo (IFCN), ir jo faktų tikrinimo rubrika „Patikrinta 15min“ atitiko visus tarptautinius reikalavimus, leidžiančius jai ir toliau veikti kaip faktų tikrintojui.

Skirtingai nei Delfi, 15min projektas yra mažiau priklausomas nuo politinių struktūrų ir turi aiškiai apibrėžtą finansavimą, kurį iš dalies remia „Meta“ ir FCN. Nors 15min faktų tikrinimo rubrika gauna mažesnį finansavimą nei Delfi, ji išsiskiria savo įvairesne temų apimtimi.