Žiurkės gali padėti gelbėjant uraganų ar žemės drebėjimų aukas

Žiurkės – ne kenkėjos, bet gelbėtojos

Žiurkės daugeliui tikrai nėra pats mėgstamiausias gyvūnas. Namuose įsiveisus šiems graužikams, skubame juos kuo skubiau išnaikinti.

Miestų gatvėse jų populiaciją siekiama apriboti atsakingai tvarkant šiukšles, o jeigu prireikia, pasirenkamos ir žymiai ekstremalesnės priemonės.

Tačiau, dažnai keikiamos ir engiamos žiurkės gali pasitarnauti ir geriems tikslams. Tikriausiai daugelis nežinojote, jog žiurkės gali padėti gelbėjant stichinių nelaimių griuvėsiuose įstrigusias aukas?

Ne pelno siekiančios organizacijos APOPO tyrėja Donna Kena vykdo netradicinius bandymus. Ji moko žiurkes gelbėti žmonių gyvybes aptinkant minas ar kitus pavojus [1].

Tyrėja tviteryje pasidalijo savo darbo patirtimi ir pasakoja, kad tyrime dalyvaujančios žiurkės yra „aprūpinamos visa būtina įranga ir mokymais."

Ant gyvūnėlio uždedama mini kuprinė, kurioje paslėptas jungiklis. Radusi tai, ko ieško, žiurkė privalo įjungti jungiklį ir sugrįžti prie skanėsto, kurio nusipelnė.

Interviu žurnalui „Science" D. Kean aiškino, kad ji ir jos kolegos iš APOPO mokė žiurkes laikytis paprastų, bet paveikių instrukcijų, kurios gali padėti atpažinti po griuvėsiais įstrigusius žmones [2].

Žiurkės yra apmokamos žvalgyti vietoves, aptikti žmogų ir įvairiais būdais įspėti gelbėtojus apie potencialią auką. Be to, žiurkėms pritaisytas GPS įrenginys nurodo tikslą gyvūno ir gelbėjamo žmogaus buvimo vietą.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad APOPO tyrimuose laikomasi visų etikos normų, o žiurkės gauna reguliarias poilsio dienas ir net „pensijos paketą", kai nebegali „dirbti“.

O mokslininkės D. Kean tviteryje paviešinti vaizdai ir istorija, gali būti, jog bent kiek pakeis dalies žmonių požiūrį į žiurkes.

Nuotraukose matomi gyvūnėliai atrodo itin mielai, o pateikta istorija apie kilnią jų misiją sužavėjo daugybę žmonių.

JAV armija jau seniai įdarbino žiurkes, delfinus ir net dramblius

Tuo tarpu JAV jau seniai vykdo programą, kuria siekia išmokyti žiurkes aptikti sprogmenis karo zonose. Tai leidžia pavojingiems darbams naudoti ne sudėtingai apmokomus šunis, tačiau ženkliai mažiau mylimus gyvūnus – žiurkes.

Be to, manoma, kad žiurkę ištreniruoti bus gerokai paprasčiau nei šunį. Dėl to, JAV armijos tyrimų laboratorijos bendradarbiaudamos su ekspertais, nusimanančiais apie sprogmenis, veisia ir treniruoja Gambijos žiurkes gigantes.

Programa pavadinta R.A.T.S. (angl. Rugged Automated Training System), o jos tikslas yra labai paprastas – norima atsakyti į klausimą, ar žiurkės ilgainiui galės visiškai pakeisti išminuotojus [3].

Tačiau, panašiose misijose JAV kariuomenė naudoja ne tik žiurkes. Žymiai labiau nustebinti gali delfinai arba net drambliai [4].

Taip, ir šie gyvūnai dalyvauja JAV armijos veikloje. Pavyzdžiui, JAV karinis jūrų laivynas delfinus naudoja povandeninėms minoms aptikti, o JAV kariuomenės tyrimų biuras tiria, kaip drambliai gali užuosti sprogmenis.

Gyvūnai jaučia artėjantį pavojų

Tai, kad žiurkės gali padėti atrandant nukentėjusius asmenis gamtos stichijų akivaizdoje, labai neturėtų stebinti, mat jau seniai žinoma, kad šie gyvūnai geba puikiai nujausti gamtos stichijas.

Juk ne be reikalo egzistuoja posakis, „bėga kaip žiurkės iš skęstančio laivo".

Iš tiesų, mokslininkai mano, jog žiurkės ir kiti gyvūnai jaučia, kad artėja žemės drebėjimas ar kita gamtos stichija.

Laukinėje gamtoje laisvai gyvenantys gyvūnai, net ir patys mažiausi, jaučia seisminį įvykį. Oro jonai, kurie susidaro, kai uolienos po žemės paviršiumi įsitempia prieš pat žemės drebėjimą, neigiamai veikia gyvūnus [5].

Juk net žmonėms gali pasireikšti galvos skausmas, pykinimas, nerimas ir neramumas, o gyvūnai tokius nemalonius dirgiklius gali išgyventi žymiai stipriau.

Taigi, atogrąžų miškuose gyvenančių rūšių žiurkės puikiai jaučia artėjančią grėsmę. Kai kuriais tirtais atvejais, graužikai dar likus maždaug aštuonioms dienoms iki žemės drebėjimo dingdavo iš teritorijų.

Šie rezultatai patvirtina ankstesnius Japonijoje ir Kinijoje atliktus tyrimus, kurie parodė, kad prieš žemės drebėjimus laboratorinių žiurkių cirkadiniai ritmai, biologiniai modeliai, reguliuojantys miegą, sutrinka.