Žmogaus organizme jau aptikta plastiko: ką tai reiškia mūsų sveikatai?

Plastikas – ne tik gamtoje ar vandenyne, bet ir žmogaus organizme

Nepaisant to, kad pastaraisiais metais vis garsiau kalbama apie tvarumą ir gamtai saugų gyvenimo būdą, žmogaus naudojamo plastiko kiekiai nemažėja.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 8,3 mlrd. tonų plastiko. Daugiau nei 6,3 mlrd. tonų yra tiesiog šiukšlės: panaudoti plastiko buteliai, pakuotės, maišeliai ir kitos žmogaus buities ar pramonės atliekos [1].

Jau žinome, kad plastikas kenkia pasaulinio vandenyno gyventojams: delfinams, vėžliams, žuvims. Tačiau, paskutiniai tyrimai skelbia, kad plastikas jau pateko ir į žmogaus organizmą.

Naujausiame Nyderlandų mokslininkų tyrime, paskelbtame žurnale „Environment International", analizuojamas žmogaus kraujo analizės metodas mikroplastikui aptikti. Pasitelkus šį metodą nustatyta, kad iš 22 sveikų savanorių, 17 asmenų kraujyje rasta plastiko pėdsakų [2].

Plastiko aptinkama net ore, kuriuo kvėpuojame

Daugiau nei trijų ketvirtadalių (17 iš 22) tyrime dalyvavusių donorų kraujyje rasta plastiko dalelių. Toks rezultatas neramina tyrėjus: rezultatai iškėlė daugiau klausimų nei pasiūlė atsakymų.

Kaip plastikas patenka į žmogaus organizmą? Kokie ilgalaikiai to padariniai? Kaip tai sustabdyti? Šiuo metu spekuliuojama, kad plastiko dalelės į organizmą gali patekti su maistu ir gėrimais ar net oru, kuriuo kvėpuojame.

Tai reiškia, kad plastiko mažosios dalelės gali keliauti ne tik oru, tačiau ir žmogaus organizme, po žmogaus organus.

Amsterdamo laisvojo universiteto ekotoksikologas, profesorius Dickas Vethaakas teigia, kad plastiko dalelės yra ir jos yra pernešamos po visą organizmą, o mikroplastiko kūdikių išmatose yra 10 kartų daugiau nei suaugusiųjų išmatose [3].

Tai reiškia, kad kūdikiai, maitinami plastikiniais buteliukais, kasdien praryja milijonus mikroplastiko dalelių. Tyrėjai daugiau nei pusės tiriamųjų kraujyje aptiko poliesterio (PET), iš kurio pagaminta dauguma gėrimų butelių. Kai kuriuose kraujo mėginiuose tyrėjai aptiko net 3 skirtingų rūšių plastiko.

Tai svarbus faktas, ypač atsižvelgiant į tai, kad kūdikiai ir mažamečiai yra labiau pažeidžiami cheminių medžiagų ir plastiko dalelių poveikio.

Mokslininkai nėra itin nustebę dėl to, kad žmonių kraujyje jau aptinkama plastiko dalelių.

Tyrėjai nurodo, kad plastikas į kraują galėjo patekti tiek per orą, tiek ir per maistą, vandenį ar asmens higienos produktus, pavyzdžiui, dantų pastą ir lūpų blizgį.

Kiek anksčiau mokslininkai mikroplastiko jau buvo aptikę žmogaus išmatose, šlapime, net plaučiuose [4].

Nustatyta, kad kas savaitę žmogus įkvepia ar nuryja tiek mikroskopinių plastiko gabalėlių, kad jų pakaktų vienai kreditinei kortelei pagaminti.

Kaip plastikas veikia mūsų sveikatą?

Vokietijoje atliktame tyrime nustatyta, kad mikroplastiko dalelės gali destabilizuoti lipidų membranas ir barjerus, kurie supa visas ląsteles. Tai gali turėti įtakos jų funkcionavimui.

Tyrėjai jau yra nustatę, kad mikroplastikas gali prisitvirtinti prie raudonųjų kraujo kūnelių išorinių membranų ir apriboti jų gebėjimą pernešti deguonį [5].

Nors kol kas sudėtinga tikslingai išskirti, kas vyksta mikroplastikui patekus į kraują, nerimaujama, kad tai gali pakenkti žmogaus sveikatai bei savijautai.

Tai ypač svarbu atsižvelgiant į faktą, kad plastiko tarša ir toliau yra didėjanti problema: pusė viso 1950–2016 m. pagaminto plastiko buvo pagaminta nuo 2000 m. Mokslininkai pažymi, kad iki 2040 m. plastiko gamyba dar padvigubės. Dėl to, svarbu žinoti šios medžiagos poveikį gyvybei.

***

Mikroplastikas – tai plastiko dalelės. Jos yra mažesnės nei 5 mm, tad daugeliu atveju jų plika akimi nematome. Skiriamos dvi mikroplastiko rūšys: pirminis mikroplastikas ir antrinis mikroplastikas. Pirmasis mikroplastikas yra dalelės, naudojamos kai kuriose kosmetikos priemonėse, o antrasis atsiranda iš didesnių plastikinių daiktų skilimo produktų.