Žmonija vėl skrenda prie Mėnulio: kelionės numatytos dar 2026 metais

NASA paankstina Artemis II startą ir rengiasi išbandyti kelionę toliau nei kada nors skrido žmogus

NASA paskelbė, kad Artemis II – pirmoji pilotuojama misija Mėnulio kryptimi nuo „Apollo“ eros – gali pakilti jau 2026 m. vasario 5 d.. Tai būtų ankstesnis startas nei planuota, nes pirminė data buvo numatyta balandžiui.

Misija žymi pirmą kartą per daugiau nei pusę amžiaus, kai astronautai paliks žemąją Žemės orbitą ir keliaus gilyn į kosmosą. Į 10 dienų trukmės kelionę leisis keturi astronautai: amerikiečiai R. Wiseman, V. Glover ir C. Koch bei Kanados kosmoso agentūros atstovas J. Hansen. [1]

NASA teigia, kad misija skirta „Mėnulio tyrinėjimui, moksliniams atradimams, ekonominei naudai ir pamatų kūrimui pirmosioms įgulos misijoms į Marsą“. Nors nusileidimo Mėnulyje nebus, astronautai skries apie 9 200 km už Mėnulio, toliau nei yra nuskridęs bet kuris žmogus iki šiol. „Tai daug aukščiau, nei pasiekė ankstesnės misijos“, – sako skrydžio direktorius J. Radigan.

Kelionės tikslas – išbandyti kosminio laivo „Orion“ sistemas realiomis sąlygomis. Per ankstesnes misijas Orion turėjo problemų tiek ant starto aikštelės, tiek su šiluminiu skydu, todėl žmonių skrydis laikomas kritiniu bandymu prieš tolesnį Artemis programos etapą.

Artemis III – planas sugrįžti ir ant Mėnulio paviršiaus dar 2027 metais

NASA kol kas laikosi plano, kad Artemis III bus pirmoji misija po „Apollo“ laikų, kuri išlaipins astronautus Mėnulyje. Orientacinė data – 2027-ieji, tačiau ją gali koreguoti techniniai iššūkiai, susiję su „SpaceX“ kuriamu nusileidimo moduliu „Starship Human Landing System“. Šiai sistemai iki šiol trūksta kelių esminių bandymų, įskaitant sudėtingas orbitalinio degalų papildymo operacijas. [2]

Jeigu Artemis III pavyks, į Mėnulį turėtų išsilaipinti ir pirmoji moteris, ir pirmasis kitos rasės astronautas. Tai būtų simbolinis kosmoso istorijos lūžis ir Artemis programos tikslų patvirtinimas – kurti tvarią žmonių buvimo Mėnulyje infrastruktūrą.

Tačiau dabartinėje situacijoje NASA pripažįsta, kad Mėnulio programos sėkmė priklauso nuo kelių nepriklausomų technologinių projektų, kurių grafikai nuolat perskaičiuojami. Vėlavimai verčia atnaujinti diskusijas apie „kosmines lenktynes“, ypač kai Kinija patvirtino tikslą išlaipinti savo astronautus 2030 m..

Artemis II kelionė: kaip atrodys pirmasis žmonių skrydis gilyn į kosmosą XXI amžiuje

Artemis II pakils iš NASA Kennedy kosmoso centro Floridoje. „Orion“ kapsulė kartu su viršutine raketos pakopa du kartus apskris Žemę, tikrinant visas sistemas.

• Pirmasis ratas truks kiek daugiau nei 90 minučių.
• Antrasis – apie 23,5 valandos.

Atsiskyrę nuo viršutinės pakopos astronautai ją naudos kaip objektą orientacijos ir valdymo bandymams rankiniu režimu. Tai bus pirmas kartas, kai jie galės patys išbandyti, kaip „Orion“ reaguoja į pilotavimą realiomis sąlygomis.

Įgula išbandys gyvybės palaikymo sistemas tiek intensyvaus fizinio krūvio metu, tiek ilsėdamiesi. Kapsulei trumpam nutolus nuo GPS ir TDRS ryšių zonos bus tikrinamos NASA Giliosios erdvės tinklo (Deep Space Network) ryšio galimybės.

Po to tarnybinis modulis atliks vadinamąjį transliuninį injekcijos manevrą, kuris nukreips „Orion“ keturių dienų kelionei Mėnulio link. Astronautai skries apie 4 700 mylių už tolimojo Mėnulio krašto ir grįš į Žemę, užbaigdami maždaug 10 dienų misiją.