Žvalgyba: nėra duomenų apie tyčinį Rusijos vaidmenį kabelių incidentuose Baltijos jūroje

Verdiktas: kabeliai greičiausiai nukentėjo ne dėl tyčinių veiksmų

Baltijos jūroje pastaraisiais metais užfiksuoti keli incidentai, kai buvo pažeisti jūros dugnu nutiesti kabeliai, sukėlė nemažai diskusijų apie galimą sabotažą. Vis dėlto Lietuvos žvalgybos tarnybos teigia, kad atlikus tyrimus kol kas nėra duomenų, jog šie pažeidimai būtų tyčiniai Rusijos laivų įgulų veiksmai. Nepaisant to, pabrėžiama, kad strategiškai svarbi povandeninė infrastruktūra išlieka pažeidžiama.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas Mindaugas Mažonas pristatydamas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą pažymėjo, kad galutinės išvados apie tokius incidentus dažnai paaiškėja tik po išsamaus tyrimo. Pasak jo, kai kuriais atvejais paaiškėjo, jog kabelių pažeidimus galėjo sukelti ne tyčiniai veiksmai, o atsitiktinės aplinkybės ar net gamtos stichijos, pavyzdžiui, audros [1].

Valstybės saugumo departamento ir AOTD ataskaitoje nurodoma, kad 2023–2025 metais Baltijos jūroje užfiksuoti kabelių pažeidimai greičiausiai buvo susiję su kelių veiksnių deriniu. Tarp galimų priežasčių minimos prastos oro sąlygos, techniniai laivų gedimai ar neatsakingas laivybos taisyklių laikymasis, dėl kurių gali būti pažeisti jūros dugnu nutiesti elektros ar telekomunikacijų kabeliai.

Nuo 2022 metų, kai prasidėjo Rusijos plataus masto karas Ukrainoje, Baltijos jūros regione registruota ne viena situacija, kai sutriko elektros ar ryšių kabelių veikimas. Naujausias toks incidentas užfiksuotas praėjusių metų pabaigoje, Naujųjų metų išvakarėse, dar kartą priminęs apie šios infrastruktūros jautrumą.

Žvalgybos tarnybos pabrėžia, kad nors tyčinio kabelių pažeidimo požymių kol kas nenustatyta, Baltijos jūros dugnu besidriekiantys elektros ir telekomunikacijų tinklai yra strategiškai svarbūs regiono valstybėms. Dėl to jų saugumas išlieka vienu svarbiausių Baltijos regiono saugumo klausimų.

Estų ekspertas: kabelių pažeidimus Baltijoje galėjo sukelti prasti laivai

Tuo tarpu tokia informacija dar sausio pradžioje pasidalino ir buvęs Estijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovo pavaduotojas Andresas Vosmanas mano, kad pastaruoju metu Baltijos jūroje užfiksuoti povandeninių kabelių pažeidimai greičiausiai nėra Rusijos hibridinio karo dalis [2].

Pasak jo, Maskvai iš tiesų naudingesnė stabili ir saugi laivyba regione, nes didelė dalis Rusijos eksporto vyksta būtent per Baltijos jūrą. Todėl strateginiu požiūriu chaosas ar nuolatiniai incidentai šioje akvatorijoje Rusijai nebūtų palankūs. Vis dėlto ekspertas neatmeta galimybės, kad kai kuriais atvejais incidentus galėjo lemti ir pačios Rusijos sistemos neefektyvumas, kai skirtingos struktūros veikia nekoordinuotai.

A. Vosmano vertinimu, dauguma kabelių pažeidimų gali būti paaiškinami praktiniais veiksniais – sparčiai išaugusiu laivų srautu, prastos būklės laivais ir ne visada profesionaliomis įgulomis. Jis pažymi, kad povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje dabar yra daugiau nei anksčiau, todėl ir incidentų tikimybė didesnė. Be to, anksčiau panašūs kabelių pažeidimai dėl netinkamos inkaravimo įrangos ar audrų taip pat pasitaikydavo, tačiau jie nesulaukdavo tokio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio kaip dabar.

VSD įspėja: ateityje Rusija gali įgyti galimybių kariniams veiksmams prieš Baltijos šalis

Tuo tarpu penktadienį VSD paskelbė 2026 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame teigiama, kad svarbiausias veiksnys, formuojantis Lietuvos saugumo aplinką, išlieka Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Žvalgybos teigimu, Kremlius šį konfliktą vertina kaip platesnės konfrontacijos su Vakarais dalį.

Nors šiuo metu Rusijos galimybės pradėti plataus masto karą prieš NATO yra ribotos dėl karo Ukrainoje, ilgalaikėje perspektyvoje Maskva gali atkurti karinius pajėgumus ir įgyti galimybių vykdyti riboto masto veiksmus prieš vieną ar kelias Aljanso valstybes, įskaitant Baltijos šalis.

Vertinime taip pat pabrėžiama auganti Baltarusijos reikšmė Rusijos strategijoje. Po 2020 metų krizės ši šalis dar labiau suartėjo su Maskva, o jos teritorija vis dažniau naudojama Rusijos kariniams tikslams. Be to, žvalgyba įspėja ir apie netradicines grėsmes – informacines operacijas, technologinį bei ekonominį šnipinėjimą. Dokumente minima ir Kinija, siekianti gauti prieigą prie pažangių technologijų bei strateginės informacijos.