ECB paliko pagrindinę indėlių palūkanų normą nepakitusią, ties 2 %

Europos Centrinis Bankas paliko palūkanų normas nepakeistas, ekonomikai rodant atsparumą

Kaip ir prognozavo dauguma analitikų, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nusprendė nekeisti pagrindinių palūkanų normų. Sprendimas priimtas pirmojoje pinigų politikos taryboje po to, kai Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos sudarė prekybos susitarimą [1].

ECB paliko indėlių palūkanų normą 2 proc. Tai yra pagrindinė priemonė, kuria centrinis bankas reguliuoja pinigų politiką — šią palūkanų normą bankai gauna už per naktį ECB laikomus indėlius. Normos lygis išliko žemiausias per daugiau nei dvejus metus, kai birželį jis buvo sumažintas 25 baziniais punktais.

Nuo 2024 m. birželio ECB pagrindinę normą mažino aštuonis kartus — nuo rekordinio 4 proc. iki dabartinių 2 proc. Vėliau sprendimas buvo paliktas nepakeistas ir liepą vykusiame posėdyje. Ketvirtadienį nepajudintos liko ir kitos dvi normos: pagrindinių refinansavimo operacijų – 2,15 proc., o ribinio skolinimo – 2,40 proc.

Analitikų vertinimu, sprendimas nekeisti palūkanų buvo tikėtinas, nes euro zonos ekonomika demonstruoja atsparumą, o infliacija artima ECB siekiamam 2 proc. tikslui.

Christine Lagarde: „Esame geroje vietoje“

ECB prezidentė Christine Lagarde po ankstesnio tarybos posėdžio yra sakiusi: „Esame geroje vietoje, nes infliacija siekia 2 proc. Bet mes nesusitelkiame į atskirus duomenis. Žiūrime į įvairius rodiklius.“

Ji pabrėžė, kad banko tikslas — vidutinio laikotarpio infliacija. „Mūsų prognozės rodo, kad infliacija stabilizuosis ties 2 proc. vidutiniu laikotarpiu“, – kalbėjo C. Lagarde.

Eurostato preliminarūs duomenys rodo, kad kainos rugpjūtį padidėjo 2,1 proc., po 2 proc. augimo birželį ir liepą. Tai dar labiau sustiprino rinkos lūkesčius, kad ECB laikysis atsargesnės politikos, nes kainų augimas beveik atitinka nustatytą tikslą [2].

Nepaisant palankių infliacijos rodiklių, C. Lagarde pripažino, kad euro zonai tenka susidurti su iššūkiais – tarp jų ir politinė sumaištis Prancūzijoje, galinti stabdyti investicijas.

Prekybos susitarimas su JAV atneša aiškumo, bet ateitis išlieka neapibrėžta

Naujas Europos Sąjungos ir JAV prekybos susitarimas suteikė daugiau aiškumo bendrijos įmonėms, nors jo poveikį dar turės įvertinti ECB. Sutartis numato, kad dauguma iš ES į JAV eksportuojamų prekių ir toliau bus apmokestinamos 15 proc. muito tarifu, tačiau didžioji dalis iš JAV importuojamų prekių į ES bus atleista nuo muitų.

„Prekybos susitarimas su JAV pašalino dalį didžiausių rizikų ir turėtų sudaryti pagrindą nuosaikiam veiklos pagerėjimui kitais metais, nes įmonės pagaliau turi daugiau aiškumo dėl savo veiklos perspektyvų“, – sakė „Oxford Economics“ Europos makroekonomikos vadovas Ángel Talavera. Tačiau jis perspėjo, kad „esant labai didelei nežiniai, silpnas eksporto ir investicijų augimas ir toliau lems trumpalaikę perspektyvą“.

„Oxford Economics“ prognozuoja, kad euro zonos augimas artimiausiu metu išliks vangus dėl silpnos pasaulinės paklausos ir investuotojų atsargumo. 2026 m. ekonomikos augimas galėtų siekti tik 0,8 proc., o infliacija kitąmet turėtų nukristi žemiau 2 proc. ribos.

Analitikų vertinimu, ECB šiemet dar gali imtis vieno palūkanų mažinimo žingsnio gruodį, nors egzistuoja tikimybė, kad normos bus paliktos nepakeistos. Apie naujausius fiskalinius sprendimus C. Lagarde turėtų pakomentuoti per savo spaudos konferenciją vėliau šį ketvirtadienį.