Kiek uždirba kolega ir ko netrukus galės klausti darbuotojai? Štai kas keičiasi jau nuo šių metų

ES darbo užmokesčio skaidrumo direktyva Lietuvoje įsigalios nuo 2026 metų birželio

Europos Sąjungos darbo užmokesčio skaidrumo direktyva į nacionalinę teisę bus perkelta ir pradės galioti nuo 2026 m. birželio 6 d. Tai reiškia, kad nuo šios datos darbuotojams ir darbdaviams atsiras naujų, aiškiai apibrėžtų teisių ir pareigų, susijusių su atlygio nustatymu bei informacijos atskleidimu. Iki tol darbdaviai teisiškai nėra įpareigoti taikyti direktyvos nuostatų, tačiau pasirengimas joms jau vyksta.

„CV online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė pabrėžia, kad didžiausias pasirengimo krūvis tenka stambioms, ypač listinguojamoms įmonėms. Pasak jos, įmonės, turinčios 250 ir daugiau darbuotojų, pirmąją atlygio ataskaitą už praėjusius metus privalės pateikti ne vėliau kaip iki 2027 m. birželio 7 d., o tokios ataskaitos bus teikiamos kasmet.

Mažesnėms įmonėms pereinamasis laikotarpis ilgesnis. Įmonėms, kuriose dirba 100–149 darbuotojai, ataskaitų teikimo pareiga atsiras ne vėliau kaip nuo 2031 m. birželio 7 d. Šie terminai įtvirtinti tam, kad darbdaviai turėtų pakankamai laiko pasiruošti naujiems reikalavimams.

Darbdaviai privalės pagrįsti atlygio skirtumus objektyviais kriterijais

Pasak R. Karavaitienės, vien formaliai pateikti ataskaitų nepakaks – įmonėms teks atlikti reikšmingus vidinius darbus. „Ataskaitų pateikimui ir skaidraus atlygio politikos užtikrinimui įmonės turėjo atlikti nemažai namų darbų“, – sakė ji. [1]

Ekspertės teigimu, darbdaviai turi įvertinti esamą vyrų ir moterų atlygio už vienodos vertės darbą situaciją, aiškiai sugrupuoti darbuotojų kategorijas bei nusistatyti objektyvius atlygio nustatymo kriterijus. Tai apima ne tik pareigų pavadinimus, bet ir realų atliekamo darbo turinį, atsakomybę bei kompetencijas.

Anot R. Karavaitienės, naujoji direktyva pastaruosius dvejus metus buvo aktyviai aptarinėjama vadybos ir žmogiškųjų išteklių bendruomenėje. Dalis darbdavių šiuos pokyčius vertina kaip administracinį iššūkį, tačiau kartu pripažįsta, kad aiškesnė ir skaidresnė atlygio sistema ilgainiui gali padėti išvengti konfliktų bei teisinių ginčų.

Darbuotojai galės klausti apie atlygio lygį, bet ne visų kolegų algas

Viena labiausiai aptariamų naujovių – darbuotojų teisė gauti informaciją apie atlygio lygį. Įsigaliojus direktyvai, darbuotojai galės teirautis, kiek uždirba analogišką ar vienodos vertės darbą atliekantys kolegos, tačiau tai nereiškia visiško atlyginimų „atidarymo“.

Teisinė logika numato, kad informacija bus teikiama apibendrinta forma, laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Darbuotojai galės sužinoti apie vidutinius atlygio lygius pagal pareigybių grupes, bet neturės teisės reikalauti konkretaus kito asmens atlyginimo dydžio.

Ekspertai pabrėžia, kad ši pusiausvyra pasirinkta sąmoningai – siekiant didinti skaidrumą, bet kartu apsaugoti darbuotojų privatumą. Praktikoje tai reikš, kad atlygio skirtumai turės būti ne tik matomi, bet ir pagrindžiami, o nepagrįsti skirtumai gali tapti darbdavio atsakomybės klausimu.